Vaikų atostogas sugadinti tyko traumos ir infekcijos: kaip nuo jų apsisaugoti?

Vaikų vasaros atostogos – pačiame įkarštyje. Tačiau ten, kur pramogos, tyko ir rizikos. Sveikatos specialistai pastebi, kad vasarą ligoninių priimamuosiuose tradiciškai padaugėja mažųjų pacientų. Nors dažniausiai tėvai su vaikais į gydymo įstaigas keliauja dėl  patirtų traumų pramogaujant, tačiau vasaros metu padaugėja įvairių vabzdžių įgėlimų ar infekcinių susirgimų.

Skaičiuojama, kad vien į VUL Santaros Klinikas kasmet patenka 16–18 tūkstančių mažųjų pacientų. Beveik trečdalis iš jų – su rimtomis arba labai rimtomis traumomis.

Kaip pastebi draudimo bendrovės BTA atstovas Ernest Marek Goliančik , vasarą vaikai paprasčiausiai daugiau laiko praleidžia ne prie mokyklinio stalo, o žaisdami ir  sportuodami lauke. Kartu su aktyvumu auga ir skaudžių incidentų lauke rizika.

„Traumų grėsmė išlieka visus metus, tačiau pastebime tendenciją, kad žiemą stipriau nukenčia vyresnio amžiaus gyventojai, o vasarą – vaikai. Jei žiemą traumos dažnai susijusios su paslydimais, tai vasarą – vairuojant  dviračius, paspirtukus ar važiuojant riedučiais. Taip pat pasitaiko traumų žaidimų aikštelėse, susižalojimų laipiojant  ar kitaip pramogaujant. Dažniausių vasaros traumų trejetukas: pirštų kaulų lūžiai, randai ir įvairios pečių, rankų ar kojų sąnarių traumos“, – sako jis.

Vasarą daugėja gyvūnų įkandimų

Kaip sako „Affidea“ skubiosios medicinos gydytojas Šarūnas Maciulevičius, beveik visi ūmūs susirgimai turi vienokias ar kitokias pagausėjimo tendencijas, tačiau būtent traumos yra labiausiai priklausomos nuo sezono. Anot jo, vasarą padaugėja ne tik galūnių traumų, bet ir kitų nelaimingų nutikimų.

„Vaikai dažniausiai patiria viršutinių bei apatinių galūnių traumas. Laimei, dažniausiai pavyksta išvengti rimtų kaulų lūžių. Didžiąją dalį sužalojimų sudaro sumušimai, patempimai, nubrozdinimai, nesudėtingi kaulų lūžiai. Antroje vietoje – įvairios žaizdos. Rečiau, tačiau daug dažniau nei žiemą, pasitaiko atvejų, kai į organizmą patenka svetimkūnių, taip pat pasitaiko gyvūnų įkandimų, nudegimų bei galvos traumų“, – vardina gydytojas.

Gausesnį mažųjų pacientų srautą vasarą pastebi ir Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Dovilė Ilgūnienė. Pasak jos, vaikų traumos dažniausiai nebūna sunkios, o su jomis susitvarkyti įprastai galima ir be gydytojų pagalbos. Dažniausiai patiriami sumušimai, paviršiniai nubrozdinimai. Pirmuoju atveju tiesiog užtenka pašaldyti tą vietą, antruoju – dezinfekuoti.

„Tačiau, jeigu yra didelis kraujavimas, žiojėja didelė žaizda, skausmas nepraeina, o tik stiprėja, jau reikėtų kreiptis į gydytojus. Atskiro paminėjimo vertos galvos traumos. Kol nėra pykinimo, vėmimo, galvos svaigimo, sąmonės sutrikimo, nerimauti nėra reikalo. Tačiau jeigu šie simptomai atsiranda, vaikas ima vemti, yra mieguistas, pakinta jo vyzdžiai, jau būtinai reikėtų kreiptis į medikus“, – teigia specialistė.

Pavojingos ne tik traumos, bet ir infekcijos

Š. Maciulevičius pastebi, kad mūsų geografinėje zonoje net ir žiemą esame gana saugūs nuo įvairių infekcijų. Gripas, viršutinių takų virusinės infekcijos, bakterinės kvėpavimo takų infekcijos vasarą gana retos Visgi budrumo nereikėtų prarasti. Šiltuoju laikotarpiu pagausėja minkštųjų audinių bakterinių infekcijų. Jos ištinka po mikrotraumų, pavyzdžiui, vabzdžio įkandimo ar netgi nusikasymo. Visas tokias ant vaiko kūno esančias žaizdas būtina dezinfekuoti.

„Svarbu paminėti ir virškinamojo trakto užkrečiamąsias ligas. Nors patys sukėlėjai mažai skiriasi nuo vyraujančių per žiemos sezoną, užsikrėtusiųjų bei protrūkių skaičius pastebimai padidėja. Tai daugiausia lemia sukėlėjams patinkantys šilti ir drėgni orai bei rečiau naudojamos prevencijos priemonės. Vaikams išvažiavus pas senelius, į stovyklas ar visą dieną praleidžiant kieme, daug rečiau laikomasi elementarių asmeninės higienos priemonių“, – perspėja „Affidea“ skubiosios medicinos gydytojas.

Erkių sukeliamos ligos pasireiškia ne iš karto

Vasarą ir rudenį ypatingai išauga ir erkių platinamų ligų pavojus. Nors vaikai jomis serga rečiau nei suaugusieji, pavojus vis tiek nemenkas. Šios ligos gali sukelti labai rimtus negalavimus. Po pasibuvimo gamtoje visada reikėtų atidžiai apsižiūrėti vaiką, o radus erkę ją iš karto pašalinti nuo kūno. Patariama naudoti ir įvairius purškalus, kurie galėtų atbaidyti kenkėjus. Erkiniam encefalitui yra ir vakcina. Ja skiepyti galima vaikus nuo vienerių metų.

„Radus erkę, reikėtų stebėti vaiko būklę ir įkandimo vietą. Laimo ligai būdingas apskritas paraudimas, kuris vis didėja. Skiriamasis bruožas – savotiško ratilo su šviesesniu viduriu forma. Jis atsiranda ne iš karto – paprastai po kelių savaičių. Žmonės kartais net nebeprisimena, kad ten buvo įkandusi erkė. Erkiniam encefalitui būdinga pakilusi temperatūra, stiprūs galvos skausmai. Šie simptomai taip pat pasireiškia ne iš karto, o po kelių savaičių“, – budrumo neprarasti ragina D. Ilgūnienė.

BTA ekspertas E. M. Goliančik pažymi, kad nuo erkių įsisiurbimo nėra apsaugoti nei užmiesčio gyventojai, nei miestiečiai. Nors pats gyvis nėra didelis ir greitas, jį iš vienos teritorijos į kitą dažnai perneša gyvūnai ir patys žmonės.

„Per metus gauname bent 100 pranešimų apie erkių sukeltas ligas. Erkių sukeliamos ligos, kaip pavyzdžiui, Laimo liga, gali pasireikšti ne iš karto. Per tą laiką žmogus jau gali būti pamiršęs, kad jam įsisiurbė erkė ir nesureikšminti pasirodžiusių simptomų. Todėl labai svarbu ne tik tinkamai apsirengti, ypač susiruošus į iškylą gamtoje, bet ir po kiekvieno pasivaikščiojimo parke ar miške pasitikrinti, ar jūs, ar vaikas, ar augintinis neparsinešė erkės namo. Apdraustiesiems dėl patvirtintos Erkinio encefalito ar Laimo ligos vidutiniškai išmokama apie 600 eurų“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas E. M. Goliančik.

Apie BTA:               

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2022 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2022 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1,1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 80 mln. eurų žalų.