Spaudos centras
Spaudos centras
Šiaulių miesto meras viešai pasidžiaugė finansavimu, kuris leis užbaigti naują geležinkelio liniją. Pastaroji pasieks Šiaulių pramonės teritorijas, oro uostą, o taip pat tarnaus ir Lietuvos kariuomenės reikmėms. Lieka neišspręstas lėšų skyrimo klausimas didelių krovinių rampos įrengimui. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas įsitikinęs, kad prisidėti galėtų Krašto apsaugos ministerija, kuriai šis objektas itin vertingas.
„Tai vienas iš mano paskutiniųjų kreipimųsi į Karinio mobilumo transporto ir karinės infrastruktūros priežiūros komisiją, kurioje sprendimo galią turi KAM ministras Arvydas Anušauskas. Kviečiu ministrą ir toliau sėkmingai bendradarbiauti su mūsų miestu, kad galėtume pasiekti visoms pusėms naudingą rezultatą. Tai būtų gražus bendrų projektų tęstinumas, kurie prasidėjo dar prie ankstesnių ministrų Juozo Oleko ir Raimundo Karoblio. Labai prašau asmeninės ministro A. Anušausko iniciatyvos pratęsiant buvusių savo kolegų darbą“, – komentavo savo prašymą A. Visockas.
Glaudus Krašto apsaugos ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės bendradarbiavimas prasidėjo dar 2015 metais.
Vienas pirmųjų miesto darbų – sprendimas sumažinti Laisvos ekonominės zonos teritoriją ir taip sudaryti sąlygas dalį jos (net 85 ha) perduoti Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos reikmėms.
2018 m. miesto Taryba nusprendė Krašto apsaugos ministerijai atiduoti teritoriją (apie 11 ha) tarp Pakruojo ir K. Jankausko g. (į teritoriją pateko ir socialines paslaugas teikiantys Nakvynės namai, kurių iškėlimas į kitą vietą miestui kainavo 2,3 mln. eurų). Dabar toje vietoje jau kyla vienas iš trijų Lietuvos karinių miestelių. Vien šio miestelio aprūpinimo šilumos energija sprendiniai miesto bendrovei „Šiaulių energija“ kainuos ne vieną milijoną eurų.
Šiaulių miesto savivaldybė organizavo ir vykdė antrojo pasaulinio karo aukų perlaidojimą, palaikai buvo aptikti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazės valdomoje teritorijoje.
Miesto savivaldybė taip pat vykdė projektą, kurio metu buvo sutvarkytos bei išvalytos praeityje užterštos teritorijos, kurias dabar valdo Lietuvos Kariuomenė ir Valstybė.
Nuo 2015 m. vyko aktyvus bendradarbiavimas su A. Butkevičiaus ir S. Skvernelio vyriausybėmis, bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, siekiant sukurti geležinkelio infrastruktūrą, reikalingą tiek krašto gynybos, tiek verslo reikmėms. Už šios teritorijos išvystymą pasirašė per 80 LR Seimo narių, verslą vienijančios organizacijos.
2021 m. Savivaldybei bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, buvo įrengta geležinkelio infrastruktūra (1,4 km) iki Šiaulių pramoninio parko teritorijos. Tolimesnį naujos geležinkelio vėžės tiesimui reikiamą finansavimą skyrė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pažymėtina, kad rengiant techninį projektą ir siekiant užtikrinti krašto gynybos poreikių įgyvendinimą, buvo bendradarbiaujama su Lietuvos Kariuomene. Techninėje dokumentacijoje suprojektuota rampa karinei technikai, suprojektuotas atskiras geležinkelio iešmas perspektyviniam geležinkelio keliui į Lietuvos Kariuomenės valdomą (miesto perduotą 85 ha) teritoriją, suprojektuota tinkama krovos aikštelių danga karinės technikos judėjimui. Šie pakeitimai, kurie svarbūs tik krašto gynybai, gerokai pabrangino projekto sąmatą. Anot Šiaulių mero A. Visocko, būtų labai logiška, kad krovos infrastruktūros įrengimas būtų įtrauktas į KAM finansuojamų projektų sąrašą.
„Geležinkelio bėgių įrengimo finansavimas yra gautas, dabar reikalingos lėšos krovos aikštelei, kuri yra sudėtinė ir būtinoji vystomo projekto dalis. Darbas efektyviai turėtų būti atliktas per 2023 metus, Šiaulių miesto savivaldybė šiems rampos-aikštelės įrengimo darbams jau paskyrė 5 mln. eurų, tokio pačio prisidėjimo prašoma ir iš Karinio mobilumo transporto ir karinės infrastruktūros priežiūros komisijos.
Esu įsitikinęs, jog tiek Vyriausybių, tiek ministerijų darbo tęstinumas turi ir privalo duoti efektą, kada kalba eina apie krašto gynybos ir verslo plėtros klausimus. Tikiu, jog komisija priims šį Valstybei svarbų sprendimą“, – sako Artūras Visockas.
Mero prašymas Komisijai pridedamas