Vanduo Klaipėdoje: kuo jis yra išskirtinis Lietuvoje?

Apie vandens išteklių būklę Klaipėdos regione galima išgirsti įvairių atsiliepimų – vienų teigimu ji gan prasta, kitų – gera. Kaip yra iš tikrųjų ir kuo Lietuvoje išsiskiria Klaipėdos geriamasis vanduo, pasakoja Klaipėdos universiteto fizinių mokslų profesorė daktarė Inga Dailidienė.

Uostamiesčio vartotojams vanduo yra teikiamas iš Lietuvoje unikalių Klaipėdos I-ios ir III-ios vandenviečių, pasakoja mokslininkė.

„Mažiausias rūpestis yra dėl vandens būklės ir kokybės I-oje vandenvietėje, nes čia eksploatuojamas požeminio vandens gręžinys, kurio gylis siekia net iki trijų šimtų metrų. Be to, ši Klaipėdos miesto Liepų gatvėje veikianti vandenvietė yra seniausia Lietuvoje, gręžinys čia išgręžtas buvo 1898 m.“, – pasakoja prof. dr. I. Dailidienė.

Jos teigimu, dėl Klaipėdos geriamojo vandens resursų ir kokybės didesnis dėmesys bei rūpestis turėtų būti skiriamas III-iai Klaipėdos vandenvietei.

„Trečioji vandenvietė yra išskirtinė šalyje, nes vanduo į ją tiekiamas ne iš gręžinio, o iš atviro vandens telkinio – Karališkojo Klaipėdos Vilhelmo kanalo. Kadangi ji yra atvira paviršinių vandenų hidrografinio tinklo dalis, ji taip pat yra ir mažiausiai apsaugota nuo taršos bei klimato kaitos poveikio, o jai vandenį tiekiančio Vilhelmo kanalo ekologinė kokybė yra išskirtinai svarbi“, – teigia prof. dr. I. Dailidienė.

Kaip skelbia AB „Klaipėdos vanduo“, kiekvieną mėnesį teikiantis informaciją apie geriamojo vandens kokybę, kol kanalo vanduo iš III-ios vandenvietės pasiekia gyventojų čiaupus, jo paruošimas trunka net 217 valandų.

Vanduo kokybiškas, bet ekologinė būklė – prasta

Šiemet 150 metų gimtadienį švenčiantis 25 km ilgio Vilhelmo kanalas tęsiasi nuo Minijos upės iki Kuršių marių Malkų įlankos, esančios Klaipėdos sąsiauryje. Kanalo pirminė funkcija buvo siejama ne su geriamojo vandens tiekimu. Vilhelmo kanalas buvo iškastas 1863–1873 m. siekiant plukdyti medinius sielius kanalu, o ne mariomis, taip apsidraudžiant nuo nuostolių ir pavojingų audrų, dažnai šaltuoju metų laiku siaučiančių Kuršių mariose.

Praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje kanalo vanduo pradėtas naudoti geriamojo vandens tiekimui. Kol vanduo iš Vilhelmo kanalo pasiekia vartotojus, jis yra kruopščiai išfiltruojamas ir atitinka požeminio vandens kokybę. Tačiau kanalas dėl įvairių veiksnių yra itin pažeidžiamas.
Prof. dr. I. Dailidienė teigia, kad pagal Aplinkos apsaugos agentūros vertinimą, ekologinė Vilhelmo kanalo vandenų būklė šiuo metu yra priskiriama prie „blogų“ (iš viso yra penki būklės vertinimai – labai gera, gera, vidutinė, bloga ir labai bloga).

„Galime numanyti, kad tokį vertinimą galimai lemia ir ateityje lems kai kurie specifiniai fiziniai-cheminiai, hidromorfologiniai ir biologiniai kokybės vertinimo kriterijai. Pavyzdžiui, iš fizinių kriterijų lemiančių ekologinės būklės prastą vertinimą gali lemti šiltuoju metų laiku tikėtinas mažas vandeningumas ir hidrologinių sausrų tikimybė“, – sako prof. dr. I. Dailidienė.

Svarbu gali būti ir tai, teigia mokslininkė, kad Karaliaus Vilhelmo kanalas dėl žmonių veiklos bei savitų hidrografinių savybių ir klimato kaitos yra vienas jautriausių Lietuvos vandens telkinių. Pavyzdžiui, į kanalą gali patekti vanduo iš marių.

„Ateityje marių vandenų įtekėjimai gali dažnėti dėl klimato kaitos, dažnėjančių ir stiprėjančių audrų, kylančio jūros lygio. Kanalas turi net dvi sąsajas su Kuršių mariomis (žiotis prie Klaipėdos sąsiaurio Malkų įlankos ir atšaką prie Drevernos gyvenvietės), todėl kanalo vandens balansą ir kokybę ateityje gali lemti dažnesnės patvankos iš Kuršių marių“, – teigia mokslininkė.

Apie Vilhelmo kanalo būklę artimiausiu metu mokslininkai žinos daugiau. Klaipėdoje esantis „Philip Morris Lietuva“ fabrikas, šiemet minintis 30-ies metų jubiliejų, siekia gauti tarptautinį „Alliance for Watership Stewardship“ vandens tausojimo sertifikatą. AWS sertifikato diegimas apima eilę su tvariu vandens naudojimu susijusių priemonių. Tarp jų – papildomus aplinkinių vandens baseinų tyrimus. Vienas iš „Philip Morris Lietuva“ užsakytų tyrimų – Vilhelmo kanalo būklės studija, atliekama kartu su mokslininkais iš Klaipėdos universiteto.

Ką gali daryti gyventojai, kad vanduo būtų labiau tausojamas ir švaresnis

Norint labiau tausoti geriamąjį vandenį ir saugoti vandens išteklius svarbu gyventojams atsakingai vartoti vandenį ir atitinkamai elgtis su nuotekomis, kad vanduo patenkantis atgal į gamtą būtų kuo švaresnis, pažymi Ugnius Dapkūnas, „Philip Morris Lietuva“ tvarumo vadovas.

„Norintiems vartoti mažiau vandens, patariama sekti, kiek ir kur jo suvartojama, patikrinti, ar turimi prietaisai, pavyzdžiui, vandens nuleidimo bakeliai, veikia tinkamai ir nesukelia vandens nuostolių. Remiantis kitų, šalių kuriose dėl augančio vartojimo ir klimato kaitos mažėja geriamojo vandens, patirtimi, sutaupyti galima ir renkantis maudynes po dušu, o ne vandens pilnoje vonioje, įrengiant vandenį tausojančius čiaupus, užsukant vandenį valantis dantis, pilnai užpildant skalbykles bei indaploves ir renkantis jose esančius „Eco“ plovimo režimus“, – teigia U. Dapkūnas.

Prisidėti prie mažesnio nuotekų išleidžiamų į gamtą užterštumo galima nemetant į klozetą bei kriauklę neleistinų medžiagų. Tarp tokių medžiagų – aliejus, riebalai, riebūs padažai, kavos tirščiai, kramtoma guma, balikliai, higieninės priemonės, plaukai, popieriniai rankšluosčiai ir kitos.

Taip pat reikėtų rinktis ekologišką buitinę chemiją, kosmetiką, vengti plastiko ir sintetinių medžiagų, kurios gali suirti į mikroplastiką ir su nuotekomis patekti į gamtą. 

Ką gali daryti verslas, kad vanduo būtų labiau tausojamas ir švaresnis

Kadangi Klaipėdoje yra daug pramonės įmonių, siekiant švarių vandens telkinių yra labai svarbu, kad ir verslas imtųsi kuo daugiau papildomų priemonių, pabrėžia U. Dapkūnas.

„Visų pirma, svarbu atlikti vandens auditus ir įdiegti stebėjimo sistemas, kad verslas nustatytų, kur yra suvartojama daug vandens bei kur yra galimi nuotėkiai. Taip pat reikia skatinti darbuotojus taikyti vandens taupymo praktikas bei edukuoti apie atsakingo vandens naudojimo svarbą“, – sako ekspertas.

Taip pat verslai, siekdami vandens tausojimo, gali diegti vandens perdirbimo ir pakartotinio naudojimo sistemas. Pavyzdžiui, sukaupus lietaus vandenį, jį galima panaudoti kraštovaizdžio priežiūrai. Be to, būtina investuoti į vandenį efektyviai naudojančius įrenginius.

„Be abejo, svarbu įtraukti vandens valdymo tikslus ir uždavinius į įmonės tvarumo politiką, taip užtikrinant, kad vandens efektyvumas taptų pagrindiniu įmonės aplinkosauginio darbo aspektu. Verslui pravartu įvertinti ir tiekėjų bei partnerių vandens naudojimo ir atliekų tvarkymo praktikas. Jei tik įmanoma, įmonės turėtų permąstyti savo procesus, kurie padėtų sumažinti vandens suvartojimą, investuoti į vandens tausojimą skatinančias inovacijas“, – pažymi U. Dapkūnas.

Galiausiai, verslas turėtų teikti skaidrias ataskaitas apie savo vandens suvartojimą ir atliekų tvarkymo pastangas bei bendradarbiauti vandens tausojimo programose ir iniciatyvose, kurios paskatintų bendruomenės vandens išteklių apsaugą ir tvarų valdymą.

Diegdama tarptautinį vandens valdymo standartą AWS įmonė taip pat atliko daug veiksmų, tokių kaip darbuotojų švietimas, vandens sistemų tobulinimas bei kita.

2023.10.24-26 dienomis UAB „Philip Morris Lietuva“, esanti adresu Vilniaus pl.16, Klaipėda, siekiant AWS sertifikato bus audituojama auditorės Neringos Pumputytės fabriko teritorijoje. Visuomenės nariai gali teikti pastabas iki audito dienos imtinai šiuo el.paštu: neringa@pumputyte.onmicrosoft.com.

Pranešimą paskelbė: Philip Morris Baltic, UAB
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2023-08-24 11:15
Pramonė, gamyba, Ekologija
pasidalinti
atgal