2023 m. rugpjūčio 28 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Andrius Kupčinskas ir jo pavaduotoja Orinta Leiputė dalyvauja Berlyne vykstančioje 32-ojoje Baltijos jūros parlamentinėje konferencijoje, kuriai nuo 2022 m. birželio mėn. pirmininkauja Vokietija.
Pirmininkavimo Baltijos jūros parlamentinei konferencijai pradžioje Vokietijos Bundestagas pabrėžė atėjus didelių pokyčių ir perversmų laikui. „Pasaulis buvo priblokštas, kai Rusijos Federacija pradėjo didelio masto invaziją ir karinę ataką prieš suverenią, nepriklausomą Ukrainą ir jos žmones bei prieš demokratines vertybes apskritai. Be to, didžiuliu iššūkiu tapo COVID-19 pandemija, klimato kaita ir grėsmės demokratijos saugumui. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Vokietijos Bundestago pirmininkavimo prioritetai ir nagrinėtos temos buvo susijusios su atsparumo priešiškai įtakai didinimu, siekiant atremti grėsmes ateityje ir geriau tvarkytis su dabarties problemomis.
Vokietijos pirmininkavimo metu taip pat diskutuota, kaip puoselėti kaimynystę ir taikų sugyvenimą, išreikštas siekis remti ir stiprinti demokratines institucijas, didinti atsparumą demokratijos srityje, stiprinti skaitmeninės erdvės atsparumą, švelninti klimato krizės poveikį, rūpintis jūros aplinka ir ją išsaugoti. Aptarta ir daugiau kitų temų“, – komentuoja Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas A. Kupčinskas. „Kad demokratija laimėtų, demokratiniai procesai turi tapti skaidresni, o pilietinė visuomenė – stipri ir įvairi. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje dedamos visos pastangos, kad būtų sustabdyta Rusijos agresija ir užtikrinta visiška jos atsakomybė už padarytus nusikaltimus“, – sako Seimo narys A. Kupčinskas.
Viena iš rugpjūčio 27–29 dienomis vykstančios Baltijos jūros parlamentinės konferencijos temų – jūrų ekosistemų atsparumo didinimas. Pasak Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininko pavaduotojos O. Leiputės, klimato krizės poveikio švelninimas yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių. „Dėl šios priežasties Vokietijos Bundestagas pirmininkavimo konferencijai metu didžiausią dėmesį skyrė jūrų aplinkos apsaugai ir išsaugojimui. Pradėta aktyviau stebėti ir spręsti Baltijos jūroje paskandintos amunicijos, nuolaužų ir vaiduoklių tinklų problemą, siekiant išsaugoti aplinką ateities kartoms, o Baltijos jūros regioną paversti pavyzdžiu, gebančiu naujoviškais būdais spręsti jūroje paskandintos amunicijos problemą“, – vardija O. Leiputė.
Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad pertvarka reiškia ir mėlynosios ekonomikos revoliuciją, apimančią vandenynų, jūrų ir pakrančių sektorių, ir tarpsektorinę ekonominę veiklą. „Baltijos valstybės bendradarbiauja siekdamos apsaugoti aplinkines jūros zonas, nes Baltijos jūra yra viena ypatingiausių pasaulio jūrų: ji daug seklesnė nei vandenynai, pasižymi unikalia biologine įvairove ir yra labai svarbi milijonams gyventojų, įsikūrusių jos vandens baseine. Dėl šių veiksnių jos ekosistema yra ypač pažeidžiama ir jautri žmogaus sukeltai taršai ir trikdymams“, – sako O. Leiputė.
Apgailestaujama, bet Baltijos jūra laikoma viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Jos ekosistemoms didelę grėsmę kelia eutrofikacija, išteklių pereikvojimas, buveinių ir rūšių nykimas, kenksmingų medžiagų patekimas į vandenį ir intensyvus jūrų transportas. „Atsižvelgus į tai, buvo parengtos iniciatyvos, planai ir suburtos organizacijos, kurios kartu stengiasi pagerinti Baltijos jūros būklę. Į šį darbą įsitraukė dalyviai iš Baltijos valstybių, pavyzdžiui, HELCOM parengė Baltijos jūros veiksmų planą, kuriuo siekiama apsaugoti Baltijos jūros aplinką nuo bet kokios taršos. Veikla, kurios tikslas – atkurti gerą Baltijos jūros aplinkos ekologinę būklę, vykdoma užtikrinant tarpvyriausybinį bendradarbiavimą“, – pasakoja konferencijoje dalyvaujanti Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininko pavaduotoja O. Leiputė.
32-ojoje Baltijos jūros parlamentinėje konferencijoje aptarti atsparumo klimato ir biologinės įvairovės srityje stiprinimo klausimai ir sutarta užtikrinti, kad toliau būtų plačiai įgyvendinamos tinkamos priemonės klimato kaitos ir biologinės įvairovės srityje. Svarbiausias pasiektas rezultatas – 25-ios plataus užmojo ambicingos rekomendacijos dėl veiksmų klimato ir biologinės įvairovės srityse.
Baltijos jūros parlamentinė konferencija (BJPK) įsteigta 1991 m. kaip Baltijos jūros regiono parlamentų narių politinio dialogo forumas. BJPK tikslas – gerinti informuotumą apie svarbius ir aktualius politinius klausimus ir jų supratimą, remti ir skatinti įvairias iniciatyvas ir pastangas siekiant palaikyti tvarų Baltijos jūros regiono aplinkos, socialinį ir ekonominį vystymąsi, taip pat didinti regiono ir jam aktualių klausimų matomumą platesniame Europos kontekste.
Rusijai užpuolus Ukrainą Rusijos nacionalinių ir regioninių parlamentų narystė BJPK buvo sustabdyta ir įšaldyta.