Drastiškai trūkstant vairuotojų, siūloma peržiūrėti užsieniečių įdarbinimo tvarką

Visose Europos šalyse smarkiai trūkstant tarptautinių krovinių vežimo vairuotojų, dėl jų pritraukimo Europos Sąjungoje konkuruojančios Lietuvos transporto įmonės valdžios institucijoms siūlo peržiūrėti užsieniečių įdarbinimo tvarką.

Dėl to pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui pateikė Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA).

Šalies transporto verslo atstovai, įdarbinant vilkikų vairuotojus iš užsienio, siūlo atsisakyti reikalavimo dėl darbo rinkos testo taikymo.

Pasak TTLA vadovo P. Drižo, išnaudojus valstybės nustatytą kvotą dėl vairuotojų įdarbinimo iš trečiųjų šalių, užsieniečiai gali būti įdarbinami taikant darbo rinkos testą. Tokiu atveju pirmiausia reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą ir susimokėti 120 eurų už vadinamąjį darbo rinkos testą – patikrinimą, ar reikalingos kompetencijos darbuotojo tikrai nėra Lietuvoje. Jei nustatoma, kad nėra, išduodamas leidimas įdarbinti užsienietį.

„Reikalavimas atlikti darbo rinkos testus yra tuščias laiko švaistymas, kadangi jau 3 metai rezultatas tas pats – reikiamo darbuotojo Lietuvoje nėra“, - pažymi P. Drižas. Jis priduria, kad vairuotojų trūkumas yra bendra pasaulinė problema – vien ES fiksuoja 500 tūkst. laisvų darbo vietų.

Lietuvos tarptautinio kelių transporto darbo rinkoje trečiųjų šalių vairuotojai sudaro apie 85 proc. visų vairuotojų. Šio paslaugų sektoriaus darbdaviai susiduria su didžiausiu darbuotojų trūkumu, kuriam nustatoma daugiausiai įdarbinimo kvotos vienetų.

Pasak P. Drižo, skirtingai nei kvotų atveju, darbo rinkos testas transporto įmonėms yra gerokai brangesnis, o procedūrai sugaištama daug laiko. Be to, kaip liudija ilgametė praktika – tokia tvarka nepatogumus kelia ne tik darbdaviui ir įdarbinamam užsieniečiui, bet ir Užimtumo tarnybai, kuriai tenka atlikti tūkstančius darbo rinkos testų ir šiai funkcijai deleguoti dešimtis papildomų specialistų.

Užimtumo tarnyba yra nustačiusi, kad 2021-2022 metais visų kvotinių profesijų paklausa kelis kartus viršijo pasiūlą. Be to, tarnyba nurodo, kad jos praktikoje iki šiol nebuvo nė vieno atvejo, kad transporto bendrovėms nebūtų leista įdarbinti užsieniečio, nustačius, kad darbuotoją jos gali rasti ir savo šalyje. Absoliučiai visi darbo rinkos testai parodė tą patį – vairuotojas iš trečiosios šalies yra vienintelis variantas, teigia P. Drižas.

Savo ruožtu, Europos Komisijos atliktame poveikio vertinime teigiama, kad skirtingose valstybėse atliekami darbo rinkos testai ir ilgas laukimo laikas juos atliekant atgraso daugelį potencialių darbdavių, riboja trečiųjų šalių piliečių, ypač mažiau kvalifikuotų, galimybes įsidarbinti, o taip pat daro įtaką žmonių judumui darbo rinkoje.

„Tokia procedūra – tai valstybės finansų ir administracinių išteklių netinkamas naudojimas, todėl siūlome jos atsisakyti“, - sako P. Drižas.