Investicijos į gynybos startuolius: idėjų tiek, kad jau galima steigti naujus fondus

Tik šiais metais startavęs dvigubos paskirties produktų vystymą skatinantis ScaleWolf fondas sulaukė didžiulio susidomėjimo, verslo idėjos jau rikiuojamos į ilgą eilę. Fondas su 17 mln. Eur pinigine investuos į Lietuvai vertę kuriančias perspektyvias įmones, kuriančias inovacijas gynybos ir saugumo srityje, o tai skatina talentus išnaudoti siūlomas galimybes. Fondo atstovai atskleidė – Lietuvos padangėje turime daug gerų idėjų ir kūrėjų,  jau vystomų produktų, tad vien šio fondo neužteks.

 „Investuojame į savo gynybos pramonės startuolius, tikime jų kuriamais produktais ir ateitimi. Šiuo metu Lietuvoje turime apie tūkstantį startuolių ir jų produktai bei inovatyvūs technologiniai sprendimai pamažu plečiasi Lietuvos ir užsienio rinkose“, - sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.

 ScaleWolf fondo, kurį INVEGA pasirinko administruoti valstybės investicijas ir kurio komandoje dirba keli patyrę amerikiečiai, vadovas Edvinas Kerza sako sulaukęs labai daug vietos verslininkų užklausų. Teiraujamasi tiek apie dotacijas, tiek pagalbą statant gamyklas, tačiau šio fondo tikslai – kiti. Vienas iš jų – skirti dėmesio inovatyvioms idėjoms iki-akceleravimo programoje ir vėliau atrinktiems projektams pasiūlyti akceleravimo programą bei finansavimą, kuris atkeliaus investicijų pavidalu, o tai leis greičiau  vystyti konkrečius produktus, juos tobulinti, pasiūlyti klientams. Savo idėjas kūrėjai galės pristatyti jau spalio mėnesį vyksiančiame hakatone, organizuojamame kartu su Šaulių sąjunga ir kitais partneriais.

 „Dar neprasidėjus karui supratome, kad investicijos į savo saugumą yra vienas svarbiausių prioritetų. Investuodami į žmones, technologijas grėsmes atitoliname, apsaugome save ir savo artimuosius. Valstybės išleidžia daug pinigų, skiria daug žmogiškųjų resursų moksliniams tyrimams, eksperimentavimui, bet tie projektai nebūtinai atliepia šių dienų problematiką, iššūkius saugumui, dažniausiai neįgauna komercinės formos. Pasitaiko atvejų, kuomet sukuriame prototipą ir viskas sustoja, nes idėjų kūrėjai nebūtinai turi pakankamai lėšų,  žinių, kaip, pavyzdžiui, steigti įmonę, ieškoti rinkų, įdarbinti ir motyvuoti darbuotojus, vystyti idėją iki realaus verslo. Galbūt nueina į banką, ten gauna atsakymą, kad tokių ankstyvų stadijų projektų nefinansuoja, ir tuo viskas baigiasi“, - apie būtiną kitokią, ne tik finansinę, pagalbą kalbėjo E.Kerza.

 Ukrainiečiai išbando viską

 Ar valstybė įsitraukia į gynybos srities startuolių vystymo „užsakymus“, teikia informaciją, ko labiausiai reikia kariuomenei? Anot E.Kerzos, kuris ir pats yra dirbęs krašto apsaugos ministerijoje, karinių pajėgų atstovai, ekspertai įsitraukia į naujų technologijų kūrimą ir jas išbando, duoda naujų užduočių ir suteikia grįžtamąjį ryšį jų kūrėjams.

 „Turime gerą tiesioginį santykį su kariais Ukrainoje, tiek tiesiogiai, tiek per įvairias nevyriausybines organizacijas. Iš jų gauname informaciją apie poreikį ir savo ruožtu siunčiame mūsų startuolių kuriamą įrangą, technologijas, partneriai suteikia atgalinį ryšį, kas blogai ar gerai, ką reikia tobulinti. Ukrainoje jau yra išbandytų sprendimų, pavyzdžiui, dabar svarbu kurti įvairius komponentus dronams, galinčius padėti aptikti minas, jas neutralizuoti. Tam nebereikėtų daug žmonių, šunų, būtų mažiau rizikos ir būtų daug greičiau išminuojamas laukas, o jį išsivaliusios, kariuomenės pajėgos gali greičiau judėti į priekį. Dronų sistemos, sunkiai priešui aptinkamos ir tiksliai fiksuojančios įvairiausius objektus yra ypač reikalingos operacijas planuojantiems kariškiams, saugantiems karių gyvybes“, - paaiškino E.Kerza.

Viešoje erdvėje, socialiniuose tinkluose plinta labai daug dezinformacijos, skleidžiamos įvairiomis kalbomis. Jos aptikimas ir eliminavimas tampa didžiuliu iššūkiu, todėl tam kuriami sprendimai dirbtinio intelekto pagalba, juos jau naudoja ir NATO. Kare dabar naudojamas beprotiškas kiekis artilerijos, tačiau ji netiksli, nepataiko ir priešui nepadaro ženklių nuostolių. Lietuviai kuria technologiją, kuri lazerio pagalba artilerijos šūvį padarys itin tikslų, jį nukreips tiksliai į taikinį.

 Tikisi pagreitintų procesų

 Pasak E.Kerzos, dvigubos paskirties (gynybos ir civilių gyvenime pritaikomų) produktų vystymo srityje ilgai buvo vakuumas. Nei įmonės, nei bankai, nei investuotojai nesigilino į tai, ir tik pasikeitus geopolitinei situacijai atsigręžta į šią temą, daug investicinių fondų keičia savo strategijas ir įtraukia šią sritį į investicijų portfelį.

 „Kai turime tokią situaciją, kaip dabar (arba per Covid pandemiją), biurokratija susitraukia 20 kartų ir viskas vyksta padidintu greičiau. Ir nereikia daryti naujo daikto kažkokio blizgančio, tiesiog svarbu išgirsti, koks yra tikrasis poreikis, savo produktą išsibandyti realiose sąlygose, atitinkamai patobulinti ir pradėti plačiau naudoti. Visgi, finansavimo dar stinga. Mūsų šalyje gausu talentų, pasiūlymų ir labai įdomių idėjų, bet dažnu atveju jos nėra išvystytos iki konkretaus produkto ar paslaugos. Jei norime, kad mūsų įmonės sėkmingiau konkuruotų su kitomis šalimis, turime skirti daugiau finansinių resursų ir priemonių, o tada galėsime konkuruoti dėl NATO (NIF) ir kitų fondų investicijų. Mūsų ekosistema gera, tik reikia ją toliau remti, vystyti, kad kituose etapuose turėtume daugiau galimybių. Reikia galvoti apie naujus fondus ir priemones, nes derybos, procedūros ir teisiniai procesai užtrunka, tad planuoti į priekį būtų efektyvu“, - apie pagalbos svarbą kalbėjo ScaleWolf vadovas.

Pranešimą paskelbė: Jurgita Brazauskaitė-Incienė, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2023-09-04 09:36
Krašto apsauga, saugumas
Kontaktinis asmuo
Jurgita Brazauskaitė-Incienė
Marketingo projektų vadovė
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
(+370) 610 25873
jurgita.inciene@invega.lt
pasidalinti
atgal