Paskutinėmis savaitėmis dvi profsąjungos nuolat kartojo, kad jos iškėlė reikalavimus LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau-ŠMM). Manome, kad nei žurnalistai, nei ministerija neskubėjo patikslinti paprasto dalyko, kad galiojant Kolektyvinei sutarčiai jokie reikalavimai negali būti iškelti. Tik tinkamai, prieš 3 mėnesius įspėjusi, bet kuri šalis gali vienašališkai nutraukti Kolektyvinę sutartį ir tada kelti reikalavimus. Jokie vieši ar nevieši pareiškimai, pasisakymai apie pasitraukimą nesilaikant pačioje sutartyje šalių sutartų taisyklių negali būti ignoruojami, nes iš ne teisės negali gimti teisė. Todėl visais atvejais Kolektyvinės sutarties šalys inicijuoja pasiūlymus ir papildymus. Šioje situacijoje tampa neaišku ar ministerijos ,,strategai“ ar vienos profsąjungos pirmininkas ar suinteresuotos politinės srovės skatina tokią situaciją ir netyčia ignoruoja teisės viršenybės principą.
Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ surengė švietimo ugdymo įstaigų apklausą ir ŠMM pateikė siūlymus ir papildymus, kurie bus svarstomi šalių posėdyje.
Įvertinant Lietuvos Respublikos seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą ,,Dėl Lietuvos švietimo politikos“ LPS ,,Sandrauga“ siekia ne tik, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis nuo 2024 metų turi būti ne mažiau nei 130 % šalies vidutinio darbo užmokesčio, bet ir sudaryti skaidrias sąlygas švietimo įstaigose. Neturi būti trukdoma profesinėms sąjungoms vykdyti savo funkcijas: sutaupyto darbo užmokesčio fondo lėšų panaudojime, suminės darbo laiko apskaitos įvedime, krūviu skirstyme, atviros veiklos stebėjimo vykdymui per nuotolį ir biurokratizmo mažinime.
