Ilgus metus privačių savininkų neprižiūrėtas Linkuvos dvaro parkas su ūkiniais pastatais ruošiamas atgimimui. Tarybos sprendimu patvirtintas 16 hektarų teritorijos Šilainiuose paėmimas visuomenės poreikiams. Architektūros studija „Revive“ atliko vietos istorinę analizę ir paruošė viziją, kaip šias erdves pritaikyti kauniečių rekreacijai bei kultūrinėms veikloms. Viename pagrindinių dvaro pastatų įsikūrusiems gyventojams miestas pasirengęs padėti sutvarkant namo fasadą.
Neišnaudotas vietos potencialas
Miestas prieš keletą metų apsisprendė apleistą Linkuvos dvaro parką paversti pavyzdine teritorija. Po visą teritoriją išsibarsčiusius ūkinių pastatų griuvėsius ir užleistus brūzgynus čia turėtų pakeisti patrauklios erdvės, tuo pačiu išsaugant bei įveiklinant nykstančius kultūros paveldo objektus.
„Žalios erdvės gyventojų poilsiui bei laisvalaikiui turi būti patogiai pasiekiamos ir kuo arčiau namų. Pradėjus tvarkyti parkus mieste, sulaukėme šilainiškių užklausų dėl tokių erdvių jų mikrorajone. Akiratyje atsidūrė Prūsų gatvės skvero, Sargėnų Dvaro parko sutvarkymas ir, žinoma, Linkuvos dvaro parkas. Jis pasitarnaus ir kitapus esantiems Romainių gyventojams.
Ši vieta Veršvo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje turi daug potencialo: gražūs žalieji plotai, turtinga istorija ir tai menantys paveldo elementai. Pats laikas juos prikelti antram gyvenimui – sukurti dar vieną traukos centrą“, – sako Kauno administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Pirmieji žingsniai jau atlikti: išvalyti sosnovskio barščių sąvašynai, praretinti sergantys ir menkaverčiai želdynai bei krūmokšniai, sudarant palankesnes sąlygas augti brandiems parko medžiams. Sutvarkytas keliukas, su dvaro komplekso gyventojais kalbamasi apie istorinio pastato rekonstrukciją, pasinaudojant finansine miesto parama per Paveldotvarkos programą.
„Teritorija išlikusi vientisa ir ji yra nedaloma. Tai, kas nuo senų laikų priklausė dvarui – išsaugosime, o tarybines sulūžusias fermas išvalysime, padarysime teritoriją atvirą visiems miestiečiams. Gyventojai, turintys butus pagrindiniame pastate, juose ir toliau ramiai gyvens, tik aplink turės išpuoselėtą ir vaizdingą parką“, – užtikrino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Rengiantis kompleksiniam teritorijos tvarkymui paruoštas detalusis sklypo planas, sąnaudų ir naudos analizė. Architektūros studijos „Revive“ specialistai atliko išsamius istorinius vietos tyrimus, kuriuose pirmą kartą surinkta informacija apie dvaro raidą nuo XVI a. pirmos pusės.
Tolimesniems darbams – techninio projekto rengimui – postūmį davė savivaldybės antradienį posėdžiavusi Kauno miesto taryba. Ji pritarė siūlymui perimti teritoriją visuomenės poreikiams. Nepriklausomiems turto vertintojams įvertinus turtą rinkos kaina, miestas sumokės kompensaciją už perimamus statinius jų šeimininkams.
Nenugludintas deimantas
Maždaug prieš metus teritorijos analizę atlikusi architektų komanda Linkuvos dvaro parko teritoriją pristato kaip įdomią ir svarbią reprezentacinę vietą. Čia išlikę paminklai, fontanai, senųjų pastatų pamatai, koplytėlė, suformuotos alėjos.
Archyvuose rasta medžiaga rodo turtingą vietos istoriją: nuo pagrindinio kelio iš Kauno į Kėdainius, jėzuitų pastatytų užtvankų, vandens malūnų, užveistų milžiniškų vaismedžių sodų bei vynuogynų iki invazinių sovietinių kolūkių.
„Pradėjome nuo istorinių ir architektūrinių tyrimų. Ieškojome priemonių, kaip teritoriją atgaivinti, prikelti šiuolaikiniam gyvenimui ir visuomenės poreikiams. Rengdami viziją stengėmės išsaugoti visą istorinę materiją, rasti kuo daugiau informacijos apie išlikusius objektus. Siūlome juos restauruoti ir pritaikyti pasikeitusiems visuomenės poreikiams. Atkūrus parko geometrinę struktūrą, būtų galima ją paryškinti naujais želdiniais“, – pasakojo projekto vadovė architektė Justina Padvarskaitė-Venslovienė.
Architektės manymu, tokio komplekso sutvarkymas stipriai pagyvintų patį Šilainių mikrorajoną, o tuo pačiu sukurtų jaukesnę aplinką Linkuvos dvaro gyvenamajame name įsikūrusiems kauniečiams ir aplinkiniams. Tvarkant teritoriją būtų rekonstruoti ir nuo visiško sunykimo apsaugoti greta esantys paveldo objektai.
Pirminėje vizijoje numatyta sutvarkyti parką, atkurti senąsias alėjas, užsodinant jas gėlynais, mokamaisiais želdynais, atverti priėjimus prie vandens telkinių. Aukščiausioje teritorijos dalyje svarstoma galimybė įrengti lauko amfiteatrą koncertams ir kitiems viešiesiems renginiams, bendruomeninėms veikloms.