2023 m. rugsėjo 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Darbo partijos frakcijos narių vykusiame susitikime su švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu buvo aptarti svarbiausi klausimai, susiję su situacija švietimo sistemoje. Buvo kalbėta apie mokyklų tinklų pertvarkos reformą, mokytojų atlyginimus, švietimo susitarimo nuostatas ir didelį rezonansą visuomenėje sukėlusią Gyvenimo įgūdžių programos metodinę medžiagą.

Kalbėdama apie ministerijos paruoštą Švietimo įstatymo pataisų projektą, Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė paaiškino, dėl ko partija negali pritarti dabartinei jo redakcijai.

„Šaunu, kad įstatyme atsirado kokybiniai mokyklų kriterijai, tačiau mes manome, kad rajonuose, kur demografiniai rodikliai nėra geri, mes turime sudaryti sąlygas, prisidedant savivaldybėms, išlaikyti mokyklas, kurios ne visada atitinka kiekybinius kriterijus, kurie šiuo metu yra įrašyti į Vyriausybės nutarimą ir taip įtvirtinti įstatymo projekte. Tai yra esminė sąlyga, dėl kurios mes negalime palaikyti šio įstatymo, nes jame yra įtvirtinti skaičiai, kurių negali keisti net prisidėdama savivalda“, – sakė Seimo narė.

Kalbėdami apie pedagogų atlyginimus, frakcijos nariai pabrėžė, kad tikrovėje jie dažnai nesiekia net vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) vienam etatui, o tai reiškia, kad švietimo susitarimas nėra vykdomas.

„Į vidutinį darbo užmokestį yra įskaičiuojami priedai ir priemokos, kuriuos gauna pedagogai, taip pat neatsižvelgiama į situacijas, kai jų darbo krūvis yra didesnis nei vienas etatas. Dar labiau nustebino tai, kad skaičiavimus vykdo Valstybinė duomenų agentūra, o ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Esame tikri, kad švietimo susitarimas turi būti traktuojamas visiems vienodai ir šiuo metu situaciją vertiname lygiai taip pat, kaip profesinės sąjungos – kad nacionalinis susitarimas nėra įgyvendinamas“, – sakė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Seimo narys Vigilijus Jukna iškėlė klausimą dėl Aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimų adekvatumo.

„Pastebime, kad švietimo ministerija tiesiog manipuliuoja skaičiais, bandydama parodyti, kad mokytojų atlyginimai yra tinkami. Tačiau tai yra apgavystė ir juos galima „išvartyti“ taip, kaip norime. Jeigu dėstytojai gauna papildomų pajamų iš projektinės veiklos, pagal ministerijos metodiką jos taip pat yra įskaičiuojamos į bendrą atlyginimą. Taip bandoma parodyti, kad dėstytojų atlyginimas yra pakankamas. Tai yra absurdiška situacija. Atsižvelgiant į tai, kad švietimo susitarime labai aiškiai numatyta, kad dėstytojo atlyginimas turi siekti 150 proc. VDU, man labai smalsu būtų sužinoti, kokį atlyginimą gautų profesorius, docentas, asistentas ir pan., nes aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai yra nepateisinamai maži, palyginus su kitų profesijų atstovais rinkoje. Jie nėra konkurencingi, todėl sunku pritraukti jaunus žmones“, – sakė Seimo Darbo partijos frakcijos narys prof. dr. V. Jukna.

Kalbėdami apie gyvenimo įgūdžių programą, kuri šiuo metu yra plačiai aptarinėjama viešoje erdvėje, Seimo nariai pabrėžė, kad tiek tėvai, tiek mokytojai nevienareikšmiškai reaguoja į jaunimo lytiškumo švietimo metodinę medžiagą, todėl ją yra prašoma išimti iš programos.

„Pati programa yra labai reikalinga ir naudinga, tačiau mums neramu dėl vieno – dėl Lytiškumo ugdymo praktinio gido, kuris kelia daugiausiai klausimų tarp tėvų ir mokytojų. Todėl ministro prašome išimti jį iš programos“, – sakė I. Kačinskaitė-Urbonienė.