Spaudos centras
Spaudos centras
2023 m. rugsėjo 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Šiandien Seimo posėdyje paminėtos Vilniaus geto likvidavimo 80-osios metinės. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen priminė įspūdingą žydų Lietuvoje istoriją, kuri po kruopelytę kurta kone septynis amžius ir kurios tragišką pabaigą žymi Vilniaus getas.
„Tai pabaiga be pabaigos, tarsi pakibusi klausimu, kaip gi vis dėlto galėjo nutikti, kad per tokį istoriškai nereikšmingą laikotarpį, vos porą metų, buvo nubrauktos beveik trisdešimties kartų pastangos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak parlamento vadovės, šiemet minimos Vilniaus geto likvidavimo 80-osios ir sostinės įkūrimo 700-osios metinės yra neatskiriamai susijusios.
„Neabejotinai gandas apie tolerantišką kraštą pasiekė ir Europos žydų bendruomenes – taip Gedimino laiškas, kuriame pirmą kartą paminėtas Vilnius, tapo realia prielaida prasidėti žydų istorijai Lietuvoje“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Pirmininkės teigimu, kiek daugiau nei po pusšimčio metų Vytauto ir jo įpėdinių suteiktos privilegijos įtvirtino žydų autonomiją, užtikrino teisinę valstybės apsaugą, nustatė palankias galimybes dalyvauti ekonominiame gyvenime.
„Žydai tapo svarbia jėga, keliančia Lietuvos miestų ir miestelių ūkį, amatus, prekybą. Vilniuje, kurį imta vadinti Šiaurės Jeruzale, telkėsi intelektualiniai ir dvasiniai judėjiškos tradicijos pajėgumai. Tai atsispindėjo ir žinomame posakyje „uždarbio važiuok į Varšuvą, o išminties – į Vilnių“. Istorinės Lietuvos teritorijoje formavosi savitas žydo litvako tipas, pasižymintis tam tikra pasaulėžiūra, specifiniu mąstymo būdu“, – minėjime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
XVIII amžiuje žydų litvakai išgyveno dvasinį atgimimą. Vienas iš jo ženklų – Elijas ben Saliamonas Zalmanas, pasaulyje žinomas Vilniaus Gaono vardu.
„Vilniaus Gaonas tapo judaizmo lietuviškosios arba litvakiškos krypties, kuri ir dabar turi didžiulę įtaką Izraelyje, pradininku. Neatsitiktinai 2020-uosius Seimas paskelbė būtent Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį į unikalų atvejį Europoje tarpukario laikotarpiu, kai 1918 metais Lietuvai atkūrus valstybingumą, žydų reikalų ministrai be portfelio dirbo šalies vyriausybėse iki 1924 metų ir rūpinosi ne tik savo tautiečių reikalais, bet ir užsienio politika, mokesčiais, socialinėmis pašalpomis ir švietimu, taip projektuodami ir veikdami bendrąją Lietuvos politiką.
„Kai naciai įžengė į Lietuvą ir žydams iškilo mirtinas pavojus, kokio nebuvo per visą beveik 700 metų istoriją, pirmasis žydų reikalų ministras Jokūbas Vygodskis, tuomet jau 84-erių sulaukęs gydytojas, Vilniaus miesto tarybos narys, žydų bendruomenės pirmininkas, bandė aiškintis su vokiečių administracija, bet buvo įmestas į kalėjimą. Jo žmona žuvo Vilniaus gete kartu su beveik 60 tūkst. kitų Vilniaus žydų.
Tai istorijos pabaiga, davusi pradžią naujai – atminties – istorijai, kuri reikalauja susikaupimo ir pagarbos, empatijos ir supratimo. Atmintis nepadės sugrąžinti ano gyvenimo, pilno energijos, vitališkumo, svajonių, idealų, tačiau ji gali padaryti šitą gyvenimą jautresnį, prasmingesnį ir teisingesnį. Todėl prisiminkime, kad niekada nepasikartotų!“ – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pridedamos Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Olga Posaškova).
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen
atstovė spaudai Ilona Petrovė
Tel. (8 5) 239 6030
Mob. 8 698 42 071
El. p. [email protected]