Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas dviračių infrastruktūros planavimui ir projektavimui bei spartesnei dviračių ir pėsčiųjų takų plėtrai. Šiuos klausimus Lietuvos ir užsienio ekspertai aptarė Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Dviračių Lietuva“, kurią Susisiekimo ministerija rengė kartu su Lietuvos dviratininkų bendrija, Europos Komisijos atstovybe ir Europos dviratininkų asociacija.
Susisiekimo ministerija įžvelgia dviračių transporto plėtros poreikį ir jai kelia didelius tikslus. Dėl to pirmąjį kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje 2022 m. Susisiekimo ministerija kartu su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybėmis inventorizavo šalies dviračių takus, įvertino jų būklę, sudarė nacionalinį dviračių žemėlapį ir išskyrė prioritetinius takus.
Iki 2035 m. Lietuvoje esantis 3 000 km dviračių takų tinklas išaugs bent iki 5 000 km, o visuomenės dalis, besinaudojanti dviračiais, padvigubės – nuo 5–6 proc. dabar iki 12–13 proc.
Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės patarėjas Nemunas Abukauskas akcentavo, kad Lietuva pasuko teisingu keliu, plėtodama šalies dviračių infrastruktūrą.
„Esame parengę dviračių transporto plėtros gaires – pagrindinį dviračių politiką nustatantį nacionalinį dokumentą. Gairės Susisiekimo ministro įsakymu turėtų būti patvirtintos netrukus.
Lietuvos siekis – kad iki 2035-ųjų dviratis taptų pilnaverte, saugia ir patogia transporto priemone“, – pasakojo N. Abukauskas.
N. Abukausko teigimu, jeigu bent 20 proc. automobilių vairuotojų juos iškeistų į dviratį, gatvių platinimo poreikio nebeliktų.
„Potencialas yra, nes, kaip rodo apklausos, 40 proc. žmonių turi dviratį, o dar 40 proc. jį įsigytų, jeigu būtų tinkamos sąlygos jo laikymui“, – pridūrė N. Abukauskas.
Lietuvos dviratininkų bendrijos vadovas Paulius Bakutis ragino konferencijos dalyvius atkreipti dėmesį į Nyderlandų pavyzdį. Pasak jo, svarbu, kad dviratininkai gerai jaustųsi takuose, o gatvės būtų saugios visiems eismo dalyviams – suaugusiems, vaikams ir senjorams, tiek einantiems pėsčiomis, tiek keliaujantiems dviračiu.
Būtent taip ir kuriama miestų infrastruktūra Nyderlanduose: atsižvelgiant į visų eismo dalyvių poreikius, tačiau prioretizuojant pažeidžiamiausių, t. y. pėsčiųjų ir dviratininkų, poreikius.
„Šiuo keliu Nyderlandai pasuko prieš daugiau nei 50 metų, ir aš siūlyčiau imti ir naudotis gerąja Nyderlandų bei kitų šalių patirtimi. Ieškoti savo sutrumpintų kelių į sėkmę“, – R. Bakučiui pritarė N. Abukauskas.
Lietuvos ambicijas ir požiūrį į dviračių infrastruktūrą konferencijoje Vilniuje išskyrė Europos dviratininkų federacijos atstovas Fabianas Kusteris.
„Būtina pilnai integruoti dviračius – įskaitant ir elektrinius – į miestų susisiekimo sistemą ir kurti saugią ir patogią dviračių infrastruktūrą. Mes integruojame dviračių transportą į miesto susisiekimo infrastuktūrą, tuo pačiu ir edukuodami, o edukacija prasideda nuo vaikų skatinimo naudotis dviračiais“, – konferencijoje kalbėjo F. Kusteris.
Jo manymu, integruojant dviračius į bendrą eismo sistemą, turi būti keliami aukšti infrastruktūros standartai, užtikrinant patogias ir saugias dviratininkų eismo sąlygas bei komfortą, kalbant apie patogų dviračių statymą miestuose.
Taip pat būtina „minkštoji veika“, pavyzdžiui, programos, kurios skatintų visuomenę važiuoti dviračiu kasdien – į mokyklą, darbą ar kitas veiklas.
Užsienio ekspertai taip pat akcentavo dviračių infrastruktūros junglumo būtinybę: ši transporto rūšis bus patogi ir mylima, jeigu ja keliaujantieji tai daryti galės be pertrūkių. Junglumas aktualus takams tiek tarp skirtingų miestų mikrorajonų, tiek tarp gyvenviečių.
Svečių teigimu, tik užtikrinus dviračių infrastruktūros tinklo junglumą, galima sparti dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra.