Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su aplinkos ministru Simonu Gentvilu, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoju Albertu Stanislovaičiu ir aptarė sienos apsaugos infrastruktūros stiprinimo galimybes pelkėtose vietose pasienyje su Baltarusija ir Rusija.
Susitikimo metu nuspręsta, kad fizinis barjeras gali būti įrengiamas ir prie valstybės sienos esančiose valstybės saugomų teritorijų šlapiose bei pelkėtose vietose.
Pasak vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, kartu su aplinkosaugininkais ir saugomų teritorijų specialistais pavyko rasti mažiausią gamtai poveikį turinčius sprendimus.
„Papildomos sienos apsaugos priemonės būtinos, nes vien šiemet pelkėtose vietose pasienyje su Baltarusija neįleista apie 700-ų neteisėtų migrantų, nustatyta mažiausiai 13 kontrabandos gabenimo atvejų. Tačiau tai darome labai atsakingai kartu su aplinkos apsaugos specialistais vertindami galimą poveikį gamtai. Gavome aplinkosaugininkų patikinimą, kad poveikis gamtai bus minimalus“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Pažymėtina, kad jokių papildomų intervencijų ar miško kirtimų vykdyti nereikės, nes fizinis barjeras bus įrengiamas pasienio juostoje, t.y. ten, kur įrengtos stebėjimo sistemos.
Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT) taip pat organizavo pasitarimus su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovais dėl sienos infrastruktūros stiprinimo projektų saugomose teritorijose, esančiose prie valstybės sienos.
Prie sienos su Baltarusija fizinio barjero nėra apie 121,95 km ruože (iš jų apie 57,7 km prie pasienio vandenų ir apie 64,4 km sausumoje, prie upelių ir pelkių).
Prie sienos su Rusijos Federacija neįrengta fizinio barjero apie 230 km ruože (iš jų apie 223,325 km prie pasienio vandenų, 6,675 km sausumoje, prie upelių ir pelkių). Tuose ruožuose, kur valstybės siena eina ežerais ir upėmis, siūloma šiuo metu nestatyti fizinio barjero.
Visą sieną su Baltarusija ir Rusija VSAT pareigūnai kontroliuoja moderniomis stebėjimo sistemomis, įskaitant vietas, kur nėra fizinio barjero.