Rokiškio krašto muziejuje spalio 19 d. 17 val. šeštą kartą bus įteikta Lietuvos eilinio kario savanorio Ruvino Būno (1902–1920) vardo premija. Premiją 2016 m. įsteigė organizacija „Prisimenant Litvakus, Inc“, atstovaujama Philip S. Shapiro (JAV) ir Rokiškio krašto muziejus.
R. Būnas – žydų tautybės jaunuolis, kilęs iš Pasubatės (Rokiškio r.) kaimo. Lietuvai kovojant už Nepriklausomybę, jis tapo kariu savanoriu, tarnavo eiliniu 2-ajame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų pulke. 1920 m. lapkričio 21 d. R. Būnas paguldė galvą už Lietuvos laisvę Giedraičių mūšyje, palaidotas Ukmergės žydų kapinėse. Po mirties savanoriui R. Būnui buvo skirtas valstybinis apdovanojimas – 1937 m. jo tėvui Abraomui įteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medalis.
Lietuvos eilinio kario savanorio R. Būno vardo premijos tikslas – pagerbti kario savanorio R. Būno ir kitų karių, kovojusių ir žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę, atminimą; skatinti visuomenės domėjimąsi Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimo istorija bei žydų tautinės mažumos dalyvavimu šiame procese; tyrinėti, puoselėti ir saugoti žydų istorinį-kultūrinį paveldą.
Premija skiriama už Lietuvos žydų tautinės mažumos istorijos ir kultūros paveldo tyrinėjimus, jų sklaidą visuomenėje, už veiklą įtvirtinant daugiakultūrės įvairovės suvokimą, už idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą ir toleranciją, įgyvendinimą.
Premijos teikimo komisijos sprendimu 2023 m. premija skiriama Žemaičių muziejui „Alka“ už projekto „Telšių Atminties knyga: Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“ įgyvendinimą ir knygos „Telšiai. Atminties knyga“ išleidimą.
Projekto „Telšių Atminties knyga: Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“ vadovė – Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-skaitmenintoja Loreta Norvaišienė
Knygos sudarytoja ir mokslinė redaktorė dr. Lara Lempertienė. Knyga sudaryta iš penkių skyrių. Pirmajame skyriuje dalinamasi Telšių miesto istorijos fragmentais. Antrajame – pasakojama apie Telšių ješivos veiklą ir rabinus, kitas mieste įsikūrusias švietimo institucijas, visuomeninius ir politinius judėjimus. Trečiasis skyrius skirtas asmenybių portretams. Ketvirtajame – Atsiminimų skyriuje – straipsnių autoriai pasakoja apie mokymąsi, dalyvavimą judėjimuose, prisimenamos šeimos tradicijos ir šventės. Penktajame skyriuje Holokaustą išgyvenę ir po pasaulį išsibarstę Telšių žydai pasakoja apie tragišką savo tautos likimą pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis, patirtus sunkumus besislapstant ir įsikuriant naujose vietose. Prisimenami žydų gelbėtojai, rizikavę ne tik savo, bet ir savo šeimų gyvybe.
Leidinys papildytas vertėjų ir sudarytojos komentarais, leidžiančiais skaitytojui geriau suprasti žydų kultūrą ir jos tradicijas, sudarytojos parengtomis vardų ir vietovių rodyklėmis.