2023 m. rugsėjo 29 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

„Ateitis yra daugiamatė, o iššūkiai ir galimybės, kuriuos valstybė mato prieš save, gali keistis įvairių veiksnių įtakoje. Gebėjimas mąstyti apie ateitį, neprarandant ryšio su dabartimi, leidžia susidaryti visapusišką ilgalaikės šalies raidos viziją. Tačiau be terpės – žmogiškosios ir institucinės, kurioje būtų ne tik svarstoma ateitis, bet iš tikrųjų realiai būtų galima ir dirbti tos ateities vienokios ar kitokios labui –  reikia turėti bendrą supratimą <...> bendražygius į tą kelią į ateitį“, –  atidarydamas 1-ąjį Lietuvos ateities ekosistemos koncepcijos (Baltosios knygos) projektui parengti (toliau – darbo grupė) posėdį kalbėjo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

„Reikia nuleisti kopėčias nuo vizijos į realų gyvenimą ir politinių sprendimų priėmimo lygį ir tam reikia sukurti labai aiškų mechanizmą visose valdymo grandyse. Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ negyvens, jeigu mes neturėsime šitos Lietuvos ateities ekosistemos, jeigu nuolat nebus pildoma, koreguojama, tobulinama pati strategija, atsižvelgiant į labai sparčius gyvenimo pokyčius“, – pažymėjo Baltosios knygos vizionierius Ateities komiteto biuro patarėjas prof. Arūnas Augustinaitis.

Ateities ekosistemos kūrimo idėja gali sujungti daugybę būdų, kaip galvoti apie neaiškią, nenuspėjamą ateitį. Šiame kontekste svarbu pabrėžti ekspertinių ir analitinių išteklių sklaidą ir prieinamumą, bendradarbiavimo tarp sprendimų priėmėjų, valstybės institucijų atstovų, pilietinės visuomenės ir verslo bei akademinių bendruomenių skatinimą. Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vadovės Jekaterinos Šarmavičienės nuomone, svarbiausia suprasti, kur „padėta“ kokia kompetencija, kaip greitai galima mobilizuoti ir kaip pasiekti bendrumo dalijimąsi, bendradarbiavimą ir suvokimą, kad mes visi vienu tikslu dirbame.

Vyriausybės kanceliarijos Strateginio valdymo grupės vadovė Daiva Žaromskytė-Rastenė atkreipė dėmesį, kad Baltoji knyga turėtų apimti ne tik techninius komponentus, tokius kaip informacijos aprūpinimas, struktūros ir infrastruktūros kūrimas, bet taip pat valdysenos ir valdymo aspektus. Bendrai tariant, svarbu darbo grupėje susitarti dėl to, kaip informacija bus surinkta ir panaudota siekiant geresnės ilgalaikės politikos formavimo ir jos įgyvendinimo rezultatų.

Reziumuodamas posėdį, R. Lopata pabrėžė, kad pagrindinė mintis yra ta, jog Baltąją knygą reikėtų suprasti kaip tam tikrą Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo dalį, kaip pradinį tašką diskusijoms apie valstybės institucinius resursus, efektyvios sistemos, skirtos remti ateities strateginius sprendimus visuose valdymo lygiuose ir grandinėse, įgalinimą. Ši sistema ne tik užtikrintų nuolatinį informacinį monitoringą, bet ir pareikalautų didesnių kompetencijų, platesnio mąstymo ir sprendimų priėmimo viešojo valdymo srityse. 

Seimo Darbo grupės posėdyje, be minėtų pranešėjų, dalyvavo darbo grupės nariai: Vyriausybės strateginės analizės centro Strateginių įžvalgų formavimo grupės vyriausioji politikos analitikė Giedrė Beleckienė; asociacijos INFOBALT direktorius Simonas Černiauskas; Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius Tomas Garuolis; Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas; Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus patarėjas Giedrius Kanapka; Ministro Pirmininko patarėjas sistemų analizės klausimais Raimondas Kuodis; Viešojo valdymo agentūros direktorius Artūras Palekas; finansų viceministras Darius Sadeckas; Lietuvos mokslo tarybos Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus vedėjas Eugenijus Stumbrys; Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė; Lietuvos banko Tyrimų centro vyriausiasis ekonomistas Linas Tarasonis; Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus patarėja Sigita Trainauskienė; Vidaus reikalų ministerijos Mokslo ir inovacijų patarėja Vita Juknevičienė; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento patarėjas Jurgis Vasiliauskas.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė:

Seimo Ateities komiteto biuras:

Miglė Paulauskė, tel. (8 5) 209 6894, el. p. [email protected]