Seimo Ateities komitetas: „Lietuva 2050“ – piliečių ar valdžios kuriama demokratija?

2023 m. spalio 2 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 

„Ar demokratiją kuria valdžia, ar piliečiai?“ – retoriškai  klausė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, apibendrindamas 2023 m. rugsėjo 29 d. komiteto posėdį, kuriame nagrinėta Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ pirmoji pažangos kryptis ­– demokratinė kultūra ir valdysena. Į posėdį susirinkę politikai ir ekspertai pastebėjo, kad nors šios krypties ambicija vizijoje įvardinta kaip „piliečių kuriama demokratija“, pačiame vizijos tekste daugiau kalbama apie valstybės valdymo tobulinimą, bet ne apie būdus, kaip pačius piliečius įgalinti kelti ir spręsti įvairaus lygmens visuomenės gyvenimo klausimus.

Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimas tik 30 procentų priklauso tiesiogiai nuo valdžios, nes tik tokia dalimi valstybės išteklių ji disponuoja. Visa kita priklauso tiesiogiai nuo piliečių, o tai reiškia, kad jei valdžia, politiniai lyderiai nori pasiekti numatytą rezultatą, jie turi įtikinti visuomenę jo siekti – pažymėjo Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Ministras Pirmininkas Aleksandras Abišala.

Kultūros istorikas Darius Kuolys posėdžio dalyvių klausė, ar „Lietuva 2050“ vizija atitinka konstitucinę tautos suvereniteto nuostatą. Pasak kultūros istoriko, stiprinti valstybės valdymą reikia, tačiau apie piliečių kuriamą demokratiją „Lietuva 2050“ vizijoje kalbama labai mažai – tai stiprių valdžios institucijų kuriama demokratija, kurioje institucijos į demokratinius procesus įtraukia savo klientus – piliečius. „Kad vizija patraukų Lietuvos žmones, Lietuvos visuomenę, reikia į ją pradėti žiūrėti iš žmonių pozicijos, o kol kas žiūrima iš valstybės tarnybos pusės. <...> Nėra aišku, ką piliečio balsas reikš,“ – sakė D. Kuolys.

D. Kuoliui antrino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis, sakydamas, kad vizijos tekste matyti dviejų valdysenos kultūrų sankirta – procedūrinės dalyvaujamosios demokratijos ir bendruomenių įgalinimo, „įgyvendinimo koalicijų“ telkimo aplink įkvepiančius tikslus.

Ateities komiteto narės Liuda Pociūnienė ir Monika Ošmianskienė priminė, kad jokia valstybės pažangos vizija neveiks, jeigu ja nepatikės ir nepasitikės piliečiai. Pirmas žingsnis link pasitikėjimo tarp piliečių ir valdžios institucijų – pastarosioms keisti savo veikimo kultūrą, pereiti į bendradarbiavimo ir bendros kūrybos režimą.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė pastebėjo, kad vizijos projekte randami tik keli pačios visuomenės įgalinimo elementai, tokie kaip viešoji komunikacija ar dalyvaujamasis biudžetas. „Galvodama apie mechanizmus, kurie iš tikrųjų įgalina visuomenę, aš pasigendu akcento ties organizacijomis, ar jas vadintume nevyriausybinėmis, ar kažkaip kitaip <...> Pagrindinis dalykas, kaip visuomenę įtraukti į valdymą ir apskritai ją stiprinti, tai – organizuota visuomenė, kurios mes Lietuvoje beveik neturime“, – sakė profesorė. Mūsų šalyje tik apie 20–30 proc. žmonių priklauso bent vienai visuomeninei organizacijai, tokiai kaip tėvų komitetas, palyginus – Skandinavijos šalyse beveik kiekvienas asmuo priklauso bent 2–3 organizacijoms. Profesorės siūlymu, turėtume siekti, kad bent 80 proc. žmonių Lietuvoje priklausytų bent vienai, o 60 proc. – bent 2–3 organizacijoms, tik tada bus galima kalbėti apie stiprią visuomenę, kuri būtų lygiavertė valdžios aparatui. A. Ramonaitė priminė, kad bendruomeniškumo stoką mūsų visuomenėje ypač akcentavo vizijos „Lietuva 2050“ kūrime dalyvavę eiliniai piliečiai: pasak profesorės, tai atspindi traumas, kurias mūsų visuomenė patyrė XX a. okupacijų laikotarpiu, ir kartu signalizuoja apie pačios visuomenės stipriai juntamą poreikį.  A. Ramonaitės nuomone, vizijos „Lietuva 2050“ projekte reikėtų įvertinti ir globalią visuomenės poliarizacijos tendenciją, kuri yra viena iš demokratijos nuosmukio apraiškų. Ši tendencija šiandien labai ryški Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vengrijoje, Prancūzijoje, jos požymiai ryškėja ir Lietuvoje.

Posėdyje dar pasisakė Ateities komiteto narys Valdemaras Valkiūnas, Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis, Ministro Pirmininko patarėja savivaldos ir regioninės politikos klausimais Natalija Kazlauskienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerė Agila Barzdienė, viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė, vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Jean Monnet profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Kitame posėdyje, kuris įvyks spalio 13 d., Ateities komitetas svarstys Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ antrąją pažangos kryptį – švietimo, sveikatos ir socialinės politikos.

Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ projekte pagrindiniai valstybės valdymo pokyčiai apima tris sritis: strategiško, lankstaus ir efektyvaus valdymo, kuris siejamas su stipriomis valstybės institucijomis gebančiomis greitai prisitaikyti prie kintančios aplinkos; valdymo sistemos atvirumo, skaidrumo ir pagarbos įvairovei; kultūros vaidmens valstybėje ir bendruomenių saitų stiprinimo. Vizijoje akcentuojama, kad Lietuvos valstybės sėkmė ateityje labai priklausys nuo to, kiek jos valdysena gebės prisitaikyti ir garantuoti viešosios politikos rezultatus, taip pat kiek stipri bus mūsų pilietinė visuomenė.

 

Su Lietuva 2050 projekto tekstu galima susipažinti čia.

Parengė

Ateities komiteto biuro patarėjai:

Giedrius Viliūnas

Tel. (8 5)  209 6203, el. p. giedrius.viliunas@lrs.lt

Ieva Lavišienė

Tel. (8 5)  209 6363, el. p. ieva.lavisiene@lrs.lt

Pranešimą paskelbė: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2023-10-02 09:56
Politika
pasidalinti
atgal