Seimo Ateities komiteto pranešimas: „Kokį socialinį modelį rinksimės 2050-ųjų Lietuvai?“

2023 m. spalio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 

Lietuvos ekonominė raida per pastaruosius 30 metų yra tikra sėkmės istorija, tačiau visuomenės socialinius rodiklius gerinti per tuos dešimtmečius sekėsi kur kas prasčiau, – sakė 2023 m. spalio 4 d. Seimo Konstitucijos salėje įvykusios diskusijos „Lietuva 2050: link kokio socialinio modelio einame?“ dalyviai.

Šaliai yra iškilusi egzistencinė grėsmė dėl demografinių tendencijų, skurdo rizika, pajamų nelygybė yra vienos didžiausių Europos Sąjungoje, o socialinės apsaugos ir sveikatos sistemos finansuojamos nepakankamai. Svarstant valstybės ateities viziją „Lietuva 2050“, iškyla dilema: ar šioji vizija yra tik svajonė, kurioje norimos ateities vaizdai piešiami neatsižvelgiant į įgyvendinimo galimybes, ar tai yra kritinė refleksija, vedanti prie ilgalaikio įsipareigojimo išsikeltiems tikslams ir pasiryžimo dėl jų įgyvendinti nepopuliarius sprendimus.

Pradėdamas diskusiją Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata sakė, kad  vizija „Lietuva 2050“ orientuota į žmogaus ir visuomenės gerovę, tačiau tos gerovės struktūrinės prielaidos galėtų būti tiksliau apibrėžtos.

Viena vizijos rengėjų, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė ir Lietuvos socialinių mokslų centro vyriausioji mokslinė bendradarbė Aušra Maslauskaitė teigė, kad vizijos projekte atsispindi svarbiausi Europos socialinio modelio – europietiškos gerovės valstybės – bruožai, tačiau jo įgyvendinimo galimybes reikės svarstyti atskirai, rengiant viziją įgyvendinančius dokumentus.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslinio bendradarbio dr. Lino Tarasonio, kalbėjimas apie socialinę politiką Lietuvos strategijose yra šiek tiek šizofreniškas – tarsi ir esame apsisprendę, kad siekiame Europos Sąjungos šalių socialinės gerovės standartų, tačiau nedrįstame pasakyti, kad jų neįmanoma pasiekti su dabartiniu šalies bendrojo vidaus produkto perskirstymo lygiu, kuris yra maždaug ketvirčiu mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentas Antanas Kairys papildė iššūkių esamoms socialinėms politikoms paveikslą, akcentuodami visuomenės senėjimo, migracijos, nepakankamų technologinių įgūdžių, atskirties tarp visuomenės amžiaus grupių aspektus.

Vilniaus universteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė pastebėjo, kad europietišką socialinės gerovės modelį mes vis dar suprantame šiek tiek senoviškai – kaip „aprūpinančią valstybę“, socialiai orientuotą rinkos ekonomiką. Ar ne laikas būtų,  klausė pranešėja, šią sampratą tikslinti – viena vertus, įtraukti tvarumo elementą ir kalbėti apie „ekosocialinę rinkos ekonomiką“, o antra vertus, socialines politikas suvokti ne per išlaidų, bet per investicijų prizmę. Žmogus turėtų būti skatinamas investuoti į savo sveikatą, išsilavinimą ir socialinį saugumą, o valstybė, savo ruožtu, socialinį biudžetą suvokti ne kaip išlaidas, o kaip investicijas į visuomenės atsparumo ir konkurencingumo didinimą. Atsakomybių paskirstymą tarp asmens, bendruomenės ir valstybės, kaip nepakankamai aiškų vizijos „Lietuva 2050“ projekto aspektą,  išryškino ir ekonomistas Teodoras Medaiskis.

Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad vizijoje „Lietuva 2050“ nėra reikalo orientuotis į Skandinavijos valstybių pavyzdį – šiandien matyti, kad šios valstybės turi nemažų socialinių iššūkių, o Lietuvos pažanga per pastaruosius dešimtmečius ne vienu aspektu Skandinaviją lenkė. J. Navickės apibūdinimu, Lietuvos ateities vizijoje mes norime įžiebti savo žvaigždę, o ne sekti kuria nors kita.

Diskusijos vaizdo įrašą galima rasti ČIA.

Spalio 13 d. vizijos „Lietuva 2050“ projekte išdėstytą socialinių politikų modelį Seimo Ateities komitetas svarstys savo posėdyje.

Artimiausia politikų ir akademikų diskusija „Lietuva 2050“ kertinėmis temomis įvyks spalio 18 d. ir bus skirta ekonomikai ir viešiesiems finansams.

 

Diskusijas Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ tematika rengia Seimo Ateities komitetas per neformalų Ateities forumą „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Su Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ projekto tekstu galima susipažinti čia.

Parengė

Ateities komiteto biuro patarėjas

Giedrius Viliūnas

Tel. (8 5)  209 6203, el. p. giedrius.viliunas@lrs.lt

 

Pranešimą paskelbė: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2023-10-05 15:31
Socialinė sauga, Politika
pasidalinti
atgal