Vaikų ir paauglių psichikos sveikata Lietuvoje ir Europoje: naujausias HBSC tyrimas atskleidė prastėjančias tendencijas

Per pastaruosius ketverius metus jaunuolių psichikos sveikata tapo prastesnė ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse, Kanadoje, kai kuriose Azijos šalyse. Ypač tai pastebima kalbant apie mergaites Lietuvoje ir Europoje – jų rodikliai sistemingai prastesni, nei berniukų, ir šis skirtumas auga. Tokias susirūpinimą keliančias tendencijas atskleidė naujausi Tarptautinio HBSC (moksleivių gyvensenos ir sveikatos) tyrimo duomenys.

Mūsų šalyje šį tyrimą atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto mokslininkai.

Nagrinėjant psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės rodiklius Europoje, išryškėjo, kad savo sveikatą puikiai vertina tik mažiau nei pusė apklaustų jaunuolių. Pavyzdžiui, puikiai savo sveikatą įvertino trečdalis (35 proc.) Lietuvos penktokų, o tarp devintokų tokių jau tik kas ketvirtas (25 proc.); Europoje šie rodikliai atitinkamai – 41 ir 32 proc. Lietuvos moksleiviai gana panašiai vertino savo pasitenkinimą gyvenimu, ir atliepė bendrą psichikos sveikatos tendenciją: tarp vyresnių jaunuolių psichikos sveikatos rodikliai prastesni, ypač – tarp mergaičių.

„Šie duomenys nėra vien tik skaičiai – jie atspindi ir bendrą situaciją Lietuvos namuose, mokyklose, visuomenėje. Tai rodo, kad populiaciniu mastu Lietuvoje jauni žmonės patiria nemažai sunkumų, jie stokoja vidinių išteklių ir išorinės pagalbos savo psichologinei pusiausvyrai palaikyti. Ypač išryškėjo tai, kad Lietuvos jaunuoliams būdingas vienas prasčiausių tarp Europos šalių saviveiksmingumas – gebėjimas spręsti savo problemas ir pasiekti tikslų“, – pastebi HBSC tyrimui Lietuvoje vadovaujantis LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vyriausiasis tyrėjas prof. Kastytis Šmigelskas.

Nors tarp 9 klasių jaunuolių kiek daugiau nei pusė (56 proc.) jaučiasi gebantys spręsti savo problemas ir pusė (50 proc.) – pasiekti nusistatytų tikslų, likusioji dalis vaikų ir paauglių dažnai susiduria su gyvenimo sunkumais, kuriuos sprendžiant jiems būtų naudinga pagalba ir iš kitų žmonių.

Pasak prof. K. Šmigelsko, dėl to ypač svarbu, kad vaikus ir paauglius supanti socialinė aplinka būtų dėmesinga ir geranoriška – tai jaunuoliams padėtų atpažinti savo sunkumus, būti atviriems pagalbai, nevengti kreiptis į tėvus, mokytojus ar specialistus.

Vienišumas – kita Lietuvos vaikams ir paaugliams būdinga psichosocialinė problema. Mūsų moksleivių vienišumo rodikliai gerokai viršija Europos vidurkį.

LSMU mokslininkai pažymi, kad per pastaruosius ketverius metus ypač padaugėjo vaikų ir paauglių psichosomatinių nusiskundimų. Jaunuoliai vis dažniau skundžiasi galvos, nugaros, pilvo skausmais, gerokai padažnėjo nervinės įtampos, irzlumo, prastos nuotaikos, liūdesio, prislėgtumo potyrių.

Bendrai kalbant apie 5–9 klases, bent du nusiskundimus dažniau nei kartą per savaitę patiria apie 45 proc. vaikų, ypač tai išryškėjo tarp 9 klasių mergaičių (70 proc.).

„Vertinant šiuos simptomus, apskritai labai ryškus lyties veiksnys: mergaitės juos patiria gerokai dažniau, nei berniukai. Papildomų problemų slypi tame, kad daugiau nusiskundimų turintys jaunuoliai linkę būti fiziškai pasyvesni, dažniau renkasi žalingus įpročius – rūko įprastas ar elektronines cigaretes, vartoja alkoholį, ir šios tendencijos taip pat labiau išreikštos tarp mergaičių“, – pastebi prof. K. Šmigelskas.

Vertinant tarptautiniame kontekste, matyti, kad įvairių psichikos sveikatos rodiklių požiūriu Lietuvos moksleivių rodikliai yra žemiau Europos šalių vidurkio, ypač – saviveiksmingumo, vienišumo požiūriu.

Tarp Lietuvos ir kaimyninių Estijos, Latvijos, Lenkijos įžvelgta gana daug panašumų, vis dėlto Estijos jaunuoliai daugeliu atvejų pasižymi geresniais rodikliais, ypač – saviveiksmingumo: jei tarp 44 šalių Lietuva užima apie 40 vietą, tai Estija – apie 10 vietą.

„Siekiant geresnės vaikų ir paauglių psichikos sveikatos, svarbu keisti juos supančią aplinką – kurti saugesnį ryšį, gerinti santykius tarp vaikų, tėvų ir mokytojų, skatinti tarpusavio pasitikėjimą ir dėkingumą“, – pabrėžė prof. K. Šmigelskas.

HBSC – Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamas paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas, atliekamas pagal vieningą tarptautinį tyrimo protokolą. Tyrimas vykdomas kas 4 metus ir apima 50 šalių (daugiausia – Europos, kelias Šiaurės Amerikos ir Azijos šalis). 2022 metais tyrime dalyvavo 6,637 tūkst. 5–11 klasių mokinių iš 124 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų.