Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė Atsparumo hibridinėms grėsmėms gaires, kuriomis stiprins Vidaus reikalų sistemos statutinių tarnybų bendrą pasirengimą reaguoti į hibridines grėsmes. Pirmą kartą surengtos ir tarnybų sąveiką demonstruojančios hibridinėms grėsmėms skirtos taktinės pratybos „Sąveika 2023“, kuriose dalyvauja specialiosios policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pajėgos.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, pastarosiomis dienomis visą pasaulį sukrėtęs teroristinis išpuolis Izraelyje, incidentas dujotiekyje tarp Suomijos ir Estijos, neseniai Lietuvos pašonėje Baltarusijoje dislokuoti „Wagner“ smogikai ir nuo 2021 m. besitęsianti Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka įpareigoja stiprinti valstybės ir tarnybų atsparumą hibridinėms grėsmėms ir bendrą statutinių tarnybų veikimą.
„Hibridinės grėsmės būdingos ne tik sienos apsaugos sričiai, tai gali apimti visas VRM veiklos sritis, todėl atsparumą būtina kurti sistemiškai. Parengėme gaires, kurios padės užtikrinti didesnę statutinių įstaigų veiklos konsolidaciją, mažinti šiuo metu esamą fragmentaciją ir funkcijų dubliavimą. VRM sistema yra pirmoji saugumo užtikrinimo grandis, tad nuo tarnybų pasirengimo veikti išvien priklauso valstybės atsparumas ir saugumas“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Šiuo metu VRM įgyvendina sprendimus dėl didesnės statutinių įstaigų integracijos. Seimas svarstys Policijos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama VST integruoti į policijos sistemą. Tiek funkcijų peržiūra, tiek tarnybos efektyvumo vertinimas, parodė, jog tarnybai būtini pokyčiai. Ministrė pabrėžė, kad VST integravimas yra didesnio plano – VRM sistemos atsparumo hibridinėms grėsmėms kūrimo – dalis.
Pasak ministrės, izoliuotai veikiančios įstaigos yra pažeidžiamos, ypač hibridinėms grėsmėms, kurios yra kompleksinės ir prasiskverbia į visas valstybės gyvenimo sritis, todėl atitinkamai reikalauja bendro, o ne pavienio veikimo. Šios gairės padės visoms tarnyboms būti „ant vieno lapo“, integruoti tarnybų kompetencijas, užtikrinti vienodą parengimą.
Ministrė pabrėžė, kad kritinė infrastruktūra dažnai yra vienas pagrindinių priešo taikinių, todėl jų saugumo užtikrinimui turi būti skiriamas maksimalus dėmesys.
„Mūsų kritinė infrastruktūra gali tapti hibridinių grėsmių taikiniu, todėl jos apsauga turi būti grindžiama itin greitu reagavimu, proaktyvumu, bendro vaizdo matymu ir rizikos analize. Tam būtina jungti tarnybų kompetencijas“, – teigia ministrė.
Kompleksinės VRM sistemos atsparumo hibridinėms grėsmėms gairės parengtos įgyvendinant Nacionalinio saugumo strategijoje formuluojamą uždavinį vystyti viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų gebėjimus ir pajėgumus atremti hibridines grėsmes. Gairėse numatytos atsparumo hibridinėms grėsmėms kryptys, jų įgyvendinimo mechanizmas, monitoringas.