Neseniai buvau pagerbtas kvietimu dalyvauti Jeilio universitete vykusioje konferencijoje " Vilnius - švietimo vieta", skirtoje Vilniaus 700-osioms metinėms paminėti. Mano pranešimas buvo apie tremtyje veikiantį baltarusiškąjį Europos humanitarinį universitetą (EHU), šiuo metu įsikūrusį Vilniuje. EHU yra tituluojamas pirmuoju XXI a. universitetu tremtyje. Kitais metais Vilniuje minėsime universiteto egzistavimo tremtyje  20-metį ir, ta proga, 2024 m. birželio mėnesį planuojame surengti svarbią konferenciją, į kurią susirinks universitetai tremtyje iš visų pasaulio kraštų. Vilnius, mūsų namai, kuriuose gyvename jau du dešimtmečius, yra ideali aplinka šiam atsirandančiam reiškiniui tyrinėti.

Ruošdamasis Jeilio konferencijai, inicijavau EHU studentų, dėstytojų ir darbuotojų apklausą, nes norėjau daugiau  sužinoti jų požiūrį į Vilnių. Pažymėtina, kad tai buvo pirmas kartas, kai tokia apklausa apie Vilnių buvo atlikta tarp studentų ir dėstytojų, kurie nėra nuolatiniai  Vilniaus gyventojai.

Dauguma atsakymų buvo kiekybiniai, apimantys skalę nuo 1 (reiškiančią "labai blogai") iki 10 (reiškiančią "puikiai"). Apklausa buvo vykdoma skaitmeniniu būdu, naudojant "Google Forms", nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki spalio 2 d. Visai EHU bendruomenei, kurią sudaro maždaug 1 500 studentų, 150 dėstytojų ir 39 administracijos darbuotojai, buvo išsiųstas elektroninis laiškas su kvietimu užpildyti anketą. Atsakymus pateikė 258 respondentai. Demografinis respondentų pasiskirstymas buvo toks: 74 % respondentų priskyrė save baltarusiams, 14 % - lietuviams, 20 % - kitų tautybių (daugiausia rusų ir ukrainiečių kilmės) atstovams. 61 % respondentų buvo moterys, 34 % - vyrai, 5 % nurodė kitą lytį arba nusprendė nenurodyti. Respondentų demografinė sudėtis tiksliai atspindi visos EHU bendruomenės demografinę sudėtį, o tai rodo, kad imtis yra reprezentatyvi.

Apklausoje buvo nagrinėjami šie klausimai:

• Kokie veiksniai daro didžiausią įtaką baltarusių (ir kitų kitataučių) gyventojų gyvenimo patirčiai Vilniuje?
• Ar yra pastebimų patirties ar suvokimo skirtumų, priklausomai nuo tautybės ar universiteto statuso?
• Europos humanitarinio universiteto egzistavimo Vilniuje trajektorijos tyrimas: jo istorija, dabartinė padėtis ir ateities perspektyvos.
• Vilniaus ir Baltarusijos / baltarusių santykių ir sąveikos analizė.
• Baltarusių ir kitų užsieniečių gyvenimo kokybę Vilniuje lemiantys veiksniai.

Apskritai pasitenkinimas gyvenimu Vilniuje vertinamas labai gerai - visų tautybių ir universitetų atstovų pasitenkinimo balų mediana yra 8-9 balai. Pastebėtina, kad baltarusių studentų pasitenkinimas šiek tiek mažesnis, palyginti su kitų tautybių ir grupių, pavyzdžiui, dėstytojų ir darbuotojų, pasitenkinimu.

[Žr. 1 pav]

Įvairių tautybių ir profesijų atstovų atsakymų skirtumai yra palyginti nedideli. Užsienio studentai ir dėstytojai apskritai šiek tiek mažiau patenkinti miesto transporto infrastruktūra. Ir baltarusiai, ir studentai, palyginti su savo kolegomis, reiškia mažesnį entuziazmą dėl bendruomenės teikiamų paslaugų. Be to, studentai, palyginti su dėstytojais ir darbuotojais, yra linkę mažiau vertinti miesto kultūrinę pasiūlą. Tai gali reikšti, kad Vilniaus pasiūla gali turėti mažesnį atgarsį tarp jaunesnio amžiaus užsieniečių. Taip pat verta paminėti, kad studentai dažniau pasakoja apie diskriminacijos patirtį ir apskritai jaučiasi mažiau saugūs miesto ribose. Nors Vilnius laikomas saugiu ir tolerantišku miestu, kai kurie rusakalbiai studentai pranešė apie diskriminacijos dėl savo kalbos atvejus. Be to, atrodo, kad bendravimas su vietiniais vilniečiais studentams ir baltarusiams kelia daugiau sunkumų.

[Žr. 2 pav]

Atlikdamas formalią statistinę analizę ištyriau, kokie veiksniai daro įtaką gyvenimo kokybei Vilniuje, kaip ją vertina nenuolatiniai studentai ir akademinė bendruomenė. Su aukšta gyvenimo kokybe Vilniuje teigiamai susiję šie veiksniai: efektyvus ir nebrangus transportas, gyvybinga kultūrinė aplinka, parkai ir rekreacinės erdvės, nebrangios prekės ir paslaugos parduotuvėse ir restoranuose, tarpasmeninių santykių kokybė, daugiakultūrė ir daugiakalbė aplinka. Vertinant pagal tautybę, Baltarusijos gyventojai paprastai yra mažiau patenkinti gyvenimu Vilniuje nei vietos gyventojai ir kiti užsienio gyventojai. Žvelgiant iš universiteto vaidmenų perspektyvos, dėstytojai nuolat nurodo daug didesnį pasitenkinimą gyvenimu, palyginti su administracijos darbuotojais ir studentais.

Europos humanitarinis universitetas Vilniuje: Istorinė ir ateities perspektyva

EHU bendruomenės buvo paklausta, kokios priežastys lėmė sprendimą perkelti Europos humanitarinį universitetą (EHU) į Vilnių, o ne į kitą šalį ar miestą po to, kai 2004 m. Lukašenkos režimas Minske panaikino jo licenciją. Tarp visų respondentų vyravo nuomonė, kad "Vilnius yra unikali vieta", o dalyviai iš Lietuvos šią nuomonę išreiškė stipriausiai. Įdomu tai, kad maždaug 20 proc. baltarusių ir kitų nelietuvių tautybių respondentų šį sprendimą sieja su išskirtiniu abiejų visuomenių ryšiu. Tačiau nė vienas iš lietuvių dalyvių nemanė, kad tai yra pagrindinė priežastis. Maždaug ketvirtadalis apklausos respondentų sutiko, kad pagrindinis veiksnys buvo stipri Lietuvos vyriausybės siūloma parama.

Apklaustų užsienio piliečių nuomonė apie Europos humanitarinio universiteto (EHU) reikšmę Vilniaus aukštojo mokslo sektoriuje išsiskiria. Dauguma pripažįsta, kad EHU yra įtvirtinęs savo, kaip svarbiausio subjekto šioje srityje, pozicijas. Tačiau respondentai lietuviai turi priešingą požiūrį. Jie paprastai EHU vertina kaip standartinę akademinę instituciją, dažnai pažymėdami, kad Lietuvos vyriausybė jai suteikė ypatingą statusą. Dėstytojai savo instituciją dažniausiai vertina kaip gerai matomą ir gerą vardą turinčią įstaigą. Tuo tarpu studentų atsakymai yra įvairesni ir gana tolygiai pasiskirsto tarp trijų pateiktų variantų: nematomas, tipiškas universitetas ir svarbi Vilniaus aukštojo mokslo sektoriaus dalis.

Kalbant apie EHU ateitį, daugiau nei 90 % apklausos dalyvių mano, kad net ir Baltarusijoje įkūrus teisėtą demokratinę vyriausybę EHU turėtų išlikti Vilniuje. Dominuojanti rekomendacija - įsteigti papildomą padalinį Minske. Tačiau mažuma (10-15 %) pasisako už dabartinės padėties išsaugojimą be pakeitimų. Šie atsakymai sutampa pagal apklaustųjų tautybę.

Vilnius ir baltarusiai

Pasidomėjus, kokią įtaką Vilnius daro baltarusių tapatybės stiprinimui tarp diasporos atstovų, gauti rezultatai buvo gana informatyvūs. Iš visų dalyvių 51 proc. teigė, kad gyvenimas Vilniuje sustiprino jų baltarusiškos tapatybės suvokimą ir puoselėjimą. Vos 8 % manė, kad Vilnius kelia iššūkių išsaugant baltarusiškas šaknis. Šis skirtumas dar labiau išryškėja, kai išskiriami tik baltarusių respondentų atsakymai. 65 % respondentų pritarė nuomonei, kad gyvenimas Vilniuje sustiprina jų baltarusiškos tapatybės suvokimą. Visos dalyvių grupės parodė, kad gerai žino persipynusią Vilniaus ir Baltarusijos istoriją. Pastebėtina, kad baltarusių respondentai, palyginti su kitais respondentais, geriau suvokia šią bendrą praeitį.

Didelė dalis apklaustų tarptautinių respondentų mano, kad Vilniaus kalbinis kraštovaizdis, kuriam būdingas vyraujantis lietuvių, rusų ir lenkų kalbų vartojimas, daro Vilnių išskirtinį regione. Ši kalbinė įvairovė suvokiama kaip ypač praturtinanti, sustiprinanti atvykstančių užsienio gyventojų daugiakultūrinę patirtį. Ne mažiau svarbu ir tai, kad beveik 60 proc. apklaustų EHU studentų Vilnius yra mėgstamiausia darbo vieta.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad Vilnius išsiskiria kaip unikali vieta užsienio dėstytojams ir studentams - beveik visose kategorijose jis gavo aukštus įvertinimus. Vis dėlto reikia skubiai spręsti užsienio studentų apgyvendinimo klausim1, visų pirma suteikiant lengvatines sąlygas gyvenimui  bendrabučiuose . Dar viena sritis, kurią reikia tobulinti, yra Vilniaus gyventojų ir užsienio studentų, ypač tų, kurie kalba rusiškai, tarpusavio santykių gerinimas. Nepaisant to, apklausa pabrėžia, kad 700 metų palikimą turintis Vilnius tebėra jaunatviškas, energingas, svetingas, daugiakultūris, daugiakalbis ir klestintis miestas.

Prof. Krzysztof Rybinski

Rektorius

Europos humanitarinis universitetas