Sunkius laikus išgyvenantis aprangos ir tekstilės sektorius kreipėsi į Vyriausybę: atsitiesti ir išlaikyti darbuotojus padėtų dalinės kompensacijos

Sunkius laikus išgyvenantis aprangos ir tekstilės sektorius kreipėsi į Vyriausybę: atsitiesti ir išlaikyti darbuotojus padėtų dalinės kompensacijos

Visa Lietuvos pramonė šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus. Aprangos ir tekstilės gamybos sektorius, kaip ir kiti sektoriai, dėl mažėjančių užsakymų priversti laikinai darbuotojus išleisti į prastovas, tačiau prastovų apmokėjimo tvarka neleidžia nei kiek atsitiesti. Jei su sunkumais susiduriantis darbdavys norėtų vieną dieną per savaitę nevykdyti darbų ir organizuoti keturių darbo dienų savaitę, laisva diena būtų apmokama šimtu procentų. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija sako, kad išeitis yra, tačiau reikalinga Vyriausybės pagalba.

Apmokėjimo reguliavimas nepalankus trumpalaikėms prastovoms

Aprangos ir tekstilės gamybos sektoriuje užsakymų mažėja. Prognozuojama, kad pramonės sektorius pavasarį turėtų atsigauti, tačiau iki tol verslininkams svarbu išsaugoti darbuotojus ir patį verslą. Tai padaryti kol kas labai sunku dėl prastovų apmokėjimo tvarkos. Šiuo metu galiojantis darbo kodeksas numato 100% darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) už pirmą prastovos dieną, 2/3 darbuotojo VDU už antrą ir trečią prastovos dieną bei 40% darbuotojo VDU nuo ketvirtos prastovos dienos.

„Toks prastovų apmokėjimo reguliavimas yra labai nepalankus skelbiant trumpalaikes prastovas. Esamas reguliavimas skatina darbdavius skelbti ilgalaikes prastovas, tai yra bent vienos ar dviejų savaičių“, – aiškina Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinė direktorė Gytė Bėkštienė.

Asociacijos vadovė sako, kad įmonės yra tolerantiškos, nenori prarasti darbuotojų, todėl natūralu, kad daugelis tekstilės įmonių darbuotojus į prastovas leidžia vieną dieną per savaitę, pirmadienį arba penktadienį, nes taip yra patogiausia. Tačiau tokiu būdu įmonės sumoka dar daugiau, nei darbuotojas tą dieną dirbtų.

„Žmogus per mėnesį nedirba, pavyzdžiui, keturis pirmadienius, o darbdavys moka 100% VDU, kuris paskaičiuojamas net didesnis, nei darbuotojas dirbtų. Į trijų mėnesių vidurkį įeina ir naktinės pamainos, ir viršvalandžiai“, – pasakoja G. Bėkštienė.

Verslas nemato jokios logikos

„Utenos trikotažo“ personalo vadovė Giedrė Žeimienė patvirtina, kad šiuo metu prastovų apmokėjimas yra nepalankus verslui ir sako, kad ne iš gero gyvenimo įmonės žmones išleidžia į prastovas. Moteris sako, kad žmonės leidžiami į prastovas todėl, kad nesklandumai yra laikini ir įmonei darbuotojai bei jų kompetencija yra reikalingi. O ir pats darbuotojas tame laikinume turi turėti aiškumą ir uždarbio bei sutaupymo galimybę.

„Ar išleisti žmogų į prastovą, kai jis jokios pridėtinės vertės, produkto nekuria, ar jis eis į darbą, skirtumo dabar visiškai nėra, nes tai nenumatyta įstatyminėje bazėje. Kaip tuo metu išgyventi, kai realiai nevykdoma veikla? Net kai žmonės serga apmokama yra mažiau, nei prastovos laikas, tai kokia čia yra logika“, – retoriškai klausia G. Žeimienė.

Lapkričio mėnesiui prastovas paskelbė aprangos ir tekstilės sektoriaus įmonė „Liteksas“. Įmonės vadovė Rūta Matulaitytė kelia tą pačią problemą – prastovų apmokėjimas yra išimtinai ant darbdavio, kuriam ir taip sunkūs laikai, pečių.

„Kitose šalyse prie to prisideda ir Valstybė. Mes Darbo kodekse kaip ir turime straipsnį apie dalinį darbą, bet tas straipsnis negali būti praktiškai taikomas, nes nėra patvirtintas veiklų sąrašas. Labai nelogiška, kad užmokestis skiriasi ilgalaikėms ir trumpalaikėms prastovoms. Mes, kaip darbdaviai, turime daryti bent savaitę prastovų, kad būtų bent šioks toks lėšų sutaupymas, kai ir mums, ir žmogui būtų patogiau trumpinti darbo savaitę. Kokia čia yra logika? Prastova apmokama brangiau negu liga, kai per prastovą žmogus gali grybauti, uogauti ar net dirbti papildomai“, – antrina R. Matulaitytė.

„Liteksas“ vadovė sako, kad įstatymas tarsi suriša rankas ir verslininkai privalo skelbti ilgalaikes prastovas, dėl ko labiausiai nukenčia darbuotojų užmokestis ir gamybos planavimas, todėl Valstybės pagalba tikrai padėtų išspręsti susidariusią situaciją ir tikisi, kad artimiausiu laiku tai pasikeis.

Siekis – Vyriausybės pagalba

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinė direktorė Gytė Bėkštienė sako, kad šiuo metu asociacija bendrauja su valdžios institucijomis, rengia raštus ir bando rasti kompromisą, kuris nepakenktų darbuotojams, bet padėtų darbdaviams. DK 48 straipsnis, kuris padėtų išspręsti susidariusią problemą jau yra priimtas, trūksta tik veiklų sąrašo ir Vyriausybės nutarimo.

„Manome, kad rinka pavasarį atsigaus, ką rodo ir Lietuvos banko prognozės. Šį laikotarpį reikia išgyventi ir neatleisti žmonių. Vyriausybė turėtų būti tuo suinteresuota, nes atleistas žmogus registruosis Užimtumo tarnyboje ir tada jau visa finansinė našta atiteks pačiai Valstybei. Mes siekiame, kad Vyriausybė savo nutarimu nustatytų, kad veiktų Darbo kodekso 48 straipsnis, kitaip tariant, kad dalinai prisidėtų prie darbdavio prastovų mokėjimo“, – pirmąją išeitį įvardija G. Bėkštienė.

Asociacijos vadovė sako nesiekianti, kad Valstybė prisidėtų nuolat ar mokėtų 100 procentų prastovų užmokesčio, užtenka dalinės pagalbos ar skirtumo tarp ilgalaikių ir trumpalaikių prastovų.

„Juk Užimtumo tarnyboje žmogus pinigus gautų iki 9 mėnesių. Tai vėlgi yra visų mokesčių mokėtojų pinigai. Čia Valstybė prisidėtų tik dalinai ir išvengtume žmonių atleidimo. Tiek verslas, tiek darbuotojai, tiek Valstybė yra suinteresuoti, kad žmogus nebūtų be darbo“, – komentuoja Gytė Bėkštienė.

G. Bėkštienė įvardija ir dar vieną pagalbos variantą – Darbo kodekso 47 straipsnio pataisas, kurios galėtų padėti išspręsti situaciją, tačiau tai – ilgesnis procesas nei pirmasis variantas.

„Ilgalaikėje perspektyvoje galima būtų inicijuoti LR DK 47 straipsnio keitimą, sumuojant mėnesio prastovų skaičių, mokant 100 procentų darbuotojo VDU už pirmą prastovos dieną, 2/3 darbuotojo VDU už antrą ir trečią prastovos dienas bei 40 procentų darbuotojo VDU nuo ketvirtos prastovos dienos“, – galimą įstatymo pataisą aptaria Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinė direktorė Gytė Bėkštienė.