Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Briuselyje dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime. Ketvirtadienio sesijoje daugiausia dėmesio skirta Europos Sąjungos Daugiametės finansinės programos peržiūrai ir Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą klausimams, taip pat saugumo situacijai Artimuosiuose Rytuose. 

Savo pasisakyme dėl ES Daugiametės finansinės paramos peržiūros Prezidentas akcentavo, kad svarbu numatyti ilgalaikę paramą Ukrainai, apimančią lėšas Ukrainos ekonominio ir socialinio stabilumo palaikymui, šalies atstatymui ir karinei paramai.

Taip pat būtina prioritetą teikti karinio mobilumo užtikrinimo ES teritorijoje klausimui, jis ypač svarbus su Rusija besiribojančioms ES valstybėms. Šalies vadovas pabrėžė, kad turi būti didinamas ES finansavimas kariniam mobilumui plėtoti ir gynybos pramonės pajėgumams stiprinti.

„Dabartinė geopolitinė ir saugumo situacija reikalauja, kad Europa išliktų budri ir vieninga. Turime toliau dirbti stiprindami savo saugumą, investuoti į gynybą ir karinį mobilumą. Tai investicijos į mūsų taikią ateitį. Mūsų dėmesio centre turi likti parama Ukrainai tol, kol bus pasiekta pergalė. Svarbu suprasti tai, kad remdami Ukrainą užtikriname ir savo pačių saugumą“, – kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentas savo pasisakyme pabrėžė, kad būtina išlaikyti ir didinti karinės paramos Ukrainai greitį ir efektyvumą, nes tai yra kelias link greitesnės karo pabaigos. Lietuvos vadovo teigimu, turime padėti ukrainiečiams pasiruošti artėjančiai žiemai ir atliepti jų kariuomenės poreikius.

Šalies vadovas taip pat akcentavo būtinybę didinti spaudimą Rusijai stiprinant ES sankcijų politiką. Pasak Lietuvos vadovo, būtina kuo greičiau priimti 12-ąjį sankcijų paketą, į kurį turi būti įtrauktas dvejopos paskirties, įskaitant dronų, pramonės, branduolinių ir informacinių technologijų sektorius.

Prezidentas atkreipė ES šalių vadovų dėmesį ir į įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimo Ukrainai atstatyti klausimą. Pasak Lietuvos vadovo, reikalinga esminė pažanga įgyvendinant pasiūlymą naudoti iš Rusijos įšaldytų aktyvų gaunamas pajamas atstatant Ukrainą. Tačiau tai būtų tik pirmas žingsnis link pagrindinio tikslo – kaip galima greičiau sukurti išsamų teisinį mechanizmą visų įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimui Ukrainai atstatyti.