Skaitmeninės viešosios paslaugos Lietuvoje yra gerai išvystytos ir ženkliai lenkia ES vidurkį, atskleidžia Europos Komisijos paskelbta pirmoji Skaitmeninio dešimtmečio ataskaita. Tačiau nors ir yra padaryta didelė pažanga, žmonių naudojimosi internetu ir ypač žmonių skaitmeninių įgūdžių Lietuvoje rodikliai vis dar atsilieka nuo  ES  vidurkio. 

 „Akivaizdu, kad reikia dar daug pastangų, jog būtų pasiekti skaitmeninio dešimtmečio junglumo tikslai“, – pabrėžia Jūratė Šovienė, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė.

Šiuo metu  prie šviesolaidinių tinklų, kurie yra labai svarbūs gigabitiniam ryšiui užtikrinti, Lietuvoje turi galimybę prisijungti 78 proc. namų ūkių, kai ES vidurkis yra 56 proc. 5G ryšio aprėptis mūsų šalyje siekia 90 proc. ir lenkia 81 proc. siekiantį ES vidurkį.

„Deja, sparčiųjų 5G tinklų diegimas vėluoja, 10,8 proc. namų ūkių vis dar neturi galimybės naudotis plačiajuosčio interneto tinklo paslaugomis, o kaimiškose vietovėse minėtos paslaugos nėra prieinamos net 31,6 proc. namų ūkių“, – atskleidžia J. Šovienė.

Silpnoji vieta – vartotojų skaitmeniniai įgūdžiai

Lietuva pagal vartotojų, besinaudojančių itin didelės spartos interneto prieigos paslaugomis, skaičių atsilieka nuo ES vidurkio. Ypač ženklus atsilikimas pastebimas lyginant Lietuvos vartotojų, besinaudojančių 1 Gbps interneto prieigos paslaugomis: 1,7 proc. namų ūkių Lietuvoje, 13,8 proc. namų ūkių ES. Daugiau nei pusė 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų neturi bent jau pagrindinių skaitmeninių įgūdžių.

„Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai dėti daugiau pastangų plėtojant elektroninių ryšių tinklus, ypač gigabitinį ryšį (šviesolaidinius tinklus) iki vartotojo kaimo vietovėse, pasinaudojant ES fondų lėšomis. Taip pat ragina imtis priemonių, skatinančių naudotis labai sparčiu ryšiu, reikšmingai padidinti pastangas skaitmeninių įgūdžių srityje, investuoti į formalųjį švietimą ir mokymą,  jau aktyvių darbo rinkoje dirbančiųjų perkvalifikavimą“, – paaiškina RRT pirmininkė.

RRT savo ruožtu užtikrina, kad riboti valstybės resursai, radijo dažniai, būtų efektyviai panaudoti plečiant didelės spartos mobilios interneto prieigos tinklus. Pavyzdžiui, numatomas 1,4 GHz, 26  GHz dažnių juostų paskirstymas, palydovinio ryšio technologijų plėtra.

„Mums svarbu ne tik užtikrinti efektyvų reguliavimą, bet ir sudaryti palankesnes sąlygas itin didelės spartos tinklų ir paslaugų plėtrai. Šiuo metu atliekame plačiajuosčio ryšio tinklų geografinį tyrimą,  leisiantį nustatyti zonas, kuriose būtinos papildomos investicijos, kad namų ūkiai turėtų galimybę prisijungti prie itin didelės spartos tinklo. Taip pat dalyvaujame svarstant ir numatant priemones, palengvinančias tiesti itin didelės spartos tinklus. Mūsų sukurti įrankiai suteikia galimybę vartotojams patiems įvertinti plačiajuosčio ryšio paslaugų prieinamumą bei kokybę“, – vardija J. Šovienė, kurios vadovaujama tarnyba daug dėmesio skiria ir vartotojams šviesti.

Spalio 30 dieną RRT pristatys naujausią savo projektą, kurį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Projekto pristatyme dalyvaus ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos vadovė Doreen Bogdan-Martin.

„Mūsų ekspertai įsipareigoja kelerius metus lankyti bendruomenes visoje Lietuvoje ir ugdyti senjorų skaitmenines kompetencijas. Sieksime, kad vis daugiau mūsų piliečių žinotų savo – elektroninių ryšių paslaugų vartotojų – teises ir jomis naudotųsi, išmoktų naudotis elektroniniu parašu ir juo naudodamiesi patogiai ir greitai gautų paslaugas, taip pat daug dėmesio skirsime saugiam elgesiui internete, mokysime atpažinti kibernetinius sukčius“, – dėsto J. Šovienė.