Spaudos centras
Spaudos centras
2023 m. spalio 27 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo nariai Andrius Kupčinskas, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Kęstutis Masiulis ir Audrius Petrošius spalio 27 d. dalyvauja Taline vykstančiame Baltijos Asamblėjos Konsultacinės tarybos posėdyje.
Įvertindamas Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto darbą 2023 m. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis akcentavo, kad Baltijos valstybių bendradarbiavimas švietimo, mokslinių tyrimų ir mokslo srityse buvo netolygus: šalys ir toliau siekė aktyviai bendradarbiauti su CERN ir EKA, tačiau kitose srityse, ieškodamos bendrų sprendimų, Baltijos valstybės nebuvo aktyvios. „Pavyzdžiui, imti koordinuoti STEM srities iššūkiams spręsti skirtų politikos iniciatyvų įgyvendinimo, rengti esamo Baltijos valstybių bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje žemėlapio, kurti Baltijos valstybėse įsigytos mokslinių tyrimų įrangos efektyvaus naudojimo mechanizmo.
Reikia rimtos diskusijos dėl tolesnio Baltijos valstybių bendradarbiavimo švietimo, mokslinių tyrimų ir mokslo srityse, nes su trišaliu bendradarbiavimu šioje srityje vėluojama.
Baltijos valstybės aptarė galimybę bendrai parengti baltąją knygą dėl kovos su dezinformacija ir Baltijos valstybių visuomenių atsparumo didinimo strateginių tikslų. Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje akcentuoti tokie galimi strateginiai tikslai, kaip gerai veikianti technologiškai neutrali visuomeninė žiniasklaida, veiksmingas Europos informacinės erdvės gynybos mechanizmas ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas, informacinis raštingumas. Vyriausybės ir toliau nelinkusios kurti Baltijos valstybių informacinės platformos, nes mano, kad Baltijos valstybių visuomeniniai žiniasklaidos transliuotojai galėtų būti patikimas Baltijos regiono žinių apie įvykius ir naujienų šaltinis“, – pažymėjo V. Juozapaitis.
Pastebėta, kad pagerėjo Baltijos valstybių bendradarbiavimas kultūros sektoriuje. „Šalys kalbėjo apie bendrą Baltijos valstybių kultūros lyderystės programą, o vykdoma Estijos kultūros lyderystės programa gali tapti visų Baltijos valstybių renginiu. Vyriausybės taip pat įvertino esamą Baltijos kultūros fondo finansavimo skyrimo tvarką ir fondo teikiamą galimybę gauti finansavimą Baltijos valstybėse įgyvendinamiems projektams. Šalys aptarė galimybę laikytis tarptautinės Baltijos regiono rinkodaros ir komunikacijos strategijos, įrodančios, kad yra galimybių bendradarbiauti naudojant vieną Baltijos šalių prekės ženklą“, – teigė V. Juozapaitis.
Anot Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo Audriaus Petrošiaus, Baltijos valstybių bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje stiprėjo, nes šalys susiduria su panašiais iššūkiais. Bendradarbiavimas suintensyvėjo kibernetinio saugumo srityje, šalys daug dėmesio skyrė įvairių pajėgumų stiprinimui ir karinio mobilumo gerinimui, taip pat su Suvalkų koridoriumi susijusioms problemoms. Baltijos valstybės taip pat toliau aktyviai bendradarbiavo stiprindamos vadovavimo ir kontrolės regione struktūrą.
„Kalbant apie nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas, krizių valdymą ir civilinę saugą, tam tikrose srityse bendradarbiavimas vyko aktyviau nei kitose. Baltijos valstybės nuolat palaikė ryšį ir keitėsi informacija, o tai yra svarbu, tačiau pažanga vis dar nepakankama siekiant bendro ilgalaikio veiklos planavimo ir derinimo. Teigiamas poslinkis – pasiūlymas sudaryti skubios medicinos pagalbos susitarimą, kad šalys galėtų geriau bendradarbiauti su sveikata susijusių ekstremaliųjų situacijų atvejais.
Išorės sienų kontrolės ir valdymo srityje šalys toliau gerino bendrą planavimą ir informuotumą apie padėtį, tačiau iškilo problemų vienijant pastangas Baltijos valstybėms siekiant užsitikrinti kuo palankesnes Europos Sąjungos reglamentavimo nuostatas“, – apibendrino A. Petrošius.
Komentuodamas Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto veiklą 2023 m. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Andrius Kupčinskas sakė, kad Baltijos valstybėms labai svarbu pereiti prie švarios energijos, tačiau jos trišaliu lygmeniu bendradarbiauja vos keliose su tuo susijusiose srityse. Pažymėta, kad diskusija apie žaliuosius mokesčius nepasistūmėjo, Baltijos valstybės nesugebėjo suformuluoti bendrų investavimo prioritetų, pradėti diskusijų dėl Baltijos valstybių tvarios durpių gavybos ir valdymo strategijos, aptarti Baltijos ir Šiaurės šalių regiono energetikos sistemos modelių kūrimo.
„Visgi yra gerų Baltijos valstybių bendradarbiavimo šioje srityje pavyzdžių. Baigtas projektas dėl Estijos ir Latvijos užstatų už gėrimų tarą grąžinimo sistemų suderinimo. Projektas parodė, kad techniškai įmanoma suderinti abiejų šalių sistemas, tačiau siekiant, kad sistemos ateityje veiktų, dar reikės išspręsti keletą problemų. Baltijos valstybėms siūloma bendradarbiauti praktiškai perdirbant tekstilę, pakartotinai naudojant ir taisant gaminius. Praktinis bendradarbiavimas galimas bendrai kuriant finansiškai tvarius Baltijos valstybėse surinktos tekstilės perdirbimo būdus ir derinant požiūrį į pakartotinį gaminių ir tekstilės panaudojimą“, – pastebėjo A. Kupčinskas.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Orintos Leiputės, Baltijos valstybių bendradarbiavimas sprendžiant sveikatos ir gerovės problemas yra vidutinės spartos, aktyviausiai bendradarbiaujama keitimosi informacija srityje. „Teikiant paramą į Baltijos valstybes atvykstantiems pabėgėliams iš Ukrainos, daugiausia tebuvo keičiamasi patirtimi. Baltijos valstybės keičiasi informacija apie pabėgėlius iš Ukrainos naudodamosi atitinkamomis Europos Sąjungos priemonėmis, tačiau Baltijos valstybių atitinkamų institucijų susitikimuose nebuvo aptarta, kaip sukurti suderintą, gerai veikiančią, lanksčią sistemą Ukrainos pabėgėlių poreikiams ir veiklai stebėti. Baltijos valstybių vyriausybės dažnai keičiasi informacija ir geriausia patirtimi, tačiau atrodo, kad jos priešinasi minčiai derinti sprendimus ir rasti bendrus metodus spręsti problemoms, susijusioms su parama pabėgėliams iš Ukrainos ir Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje gyvenantiems ukrainiečiams“, – atkreipė dėmesį parlamentarė.
O. Leiputė pažymi, kad Baltijos valstybėse yra keletas sėkmingų bendradarbiavimo sveikatos priežiūros sektoriuje pavyzdžių, tačiau daugelyje sričių pastebima veiklos stoka. „Baltijos valstybės yra nurodžiusios bendrus sprendimus maisto laboratorijų pajėgumams stiprinti, ėmėsi keleto veiksmų, kad įgyvendintų PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją ir iniciatyvą SAFER, atliko pirminį bendros CERN Baltijos grupės ir CERN iniciatyvos dėl Baltijos valstybių pažangiosios dalelių terapijos centro vertinimą. Tačiau delsiama bendradarbiauti dėl daugelio dalykų, įskaitant Baltijos valstybių psichikos sveikatos stiprinimo regione veiksmų planą, bendrą laukiančiųjų inovatyvių vaistų sąrašą, bendrą sistemą, skirtą spręsti vaistų trūkumą ir kt. Nors pagerėjo Baltijos valstybių bendradarbiavimas socialinėje srityje, tačiau Baltijos valstybėms nepavyko aptarti galimų bendradarbiavimo sričių siekiant mažinti dabartinių krizių poveikį neturtingoms ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms“, – pastebėjo O. Leiputė.
Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Masiulis pasidalijo įžvalga, kad Baltijos valstybių bendradarbiavimas ekonomikos sektoriuje buvo gana sėkmingas, tačiau ekonomikos srityje bendradarbiaujama nepakankamai siekiant bendrų ilgalaikių strategijų ir planavimo. „Šalys tęsė bendradarbiavimą pagal Trijų jūrų iniciatyvą ir nurodė, kad yra pasirengusios aptarti galimybę kurti Baltijos valstybių bendradarbiavimo formatą siekiant šios iniciatyvos įgyvendinimo. Šalys įvertino galimybę steigti Europos kosmoso agentūros bendrus Baltijos šalių verslo inkubatorius ir padarė išvadą, kad panašiai kaip Šiaurės šalyse daug labiau apsimokėtų kurti EKA Baltijos šalių verslo inkubatorių tinklą.
Rodos, greit prasidės oficialios derybos dėl Baltijos inovacijų fondo III. Baltijos valstybės toliau aktyviai bendradarbiauja įgyvendindamos projektą „Rail Baltica“: visose šalyse vyksta projektavimo ir statybos darbai, lyginant su ankstesniais metais pažanga yra akivaizdi. Tačiau ekonomikos srityje bendradarbiaujama nepakankamai siekiant bendrų ilgalaikių strategijų ir planavimo. Bendra Baltijos valstybių elektros ir dujų rinka yra vienas iš svarbiausių regiono prioritetų. Baltijos valstybės ieškojo būdų, kaip paspartinti techninį pasirengimą sinchronizacijai ir geriau pasirengti bet kokiems nepageidaujamiems veiksmams. Šiuo metu Estija ir Latvija išsamiai analizuoja galimą branduolinės energijos panaudojimą.
Taip pat galima pastebėti bendradarbiavimo pažangą skaitmeninimo srityje, kur Baltijos valstybės, atrodo, ima naudotis ES ir Baltijos jūros regiono teikiamomis galimybėmis. Baltijos valstybės aktyviai bendradarbiauja viena kitai teikdamos skaitmenines paslaugas. Tačiau Baltijos valstybėse išlieka elektroninio parašo sąveikos problema, todėl reikia parodyti politinę valią skatinant vis dar nustatytų reikalavimų nevykdančias organizacijas užtikrinti šios iniciatyvos įgyvendinimą“, – pastebėjo K. Masiulis.
2024 m. sausio 1 d. Lietuva perims pirmininkavimą Baltijos Asamblėjai ir Baltijos Ministrų Tarybai. Kaip posėdyje kalbėjo Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Andrius Kupčinskas, pristatydamas Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai gaires, „pagrindinis Lietuvos pirmininkavimo principas – vieningas Baltijos regionas, kuris tiki savo saugumu, plėtra ir atsparumu“.
„Tvirtas, vieningas ir nuoseklus tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus regione siekiant taikos ir saugumo. Europai susiduriant su nauja geopolitine tikrove, Baltijos valstybės ir toliau rems Ukrainą, kitas Rytų partnerystės šalis. Baltijos Asamblėja sieks didinti Baltijos valstybių atsparumą gindama demokratines vertybes, žmogaus teises ir pagrindines laisves tiek šalių viduje, tiek už jų ribų. Baltijos valstybės su tarptautiniais partneriais, Europos ir kitomis institucijomis yra pasirengusios dalytis žiniomis ir priemonėmis, atsiradusiomis daugelį metų reaguojant į propagandą, dezinformaciją ir kitus išpuolius. Šiuo metu bendradarbiavimas saugumo srityje yra vienas iš pagrindinių Baltijos regiono prioritetų, todėl Baltijos Asamblėja ir toliau atkakliai sieks stiprinti, intensyvinti bendradarbiavimą civilinės ir karinės gynybos srityje.
2024 m. Baltijos Asamblėja tęs ir toliau stiprins bendradarbiavimą su Beniliukso, Šiaurės ir Višegrado šalimis. Šiandien Europai kylantys iššūkiai verčia dirbti vis didesniais regioniniais formatais. Kitų metų darbotvarkėje daug dėmesio bus skiriama reguliariam keitimuisi informacija ir patirtimi su Beniliukso ir Šiaurės šalimis abi puses dominančiose srityse. Baltijos Asamblėja taip pat toliau rems Rytų partnerystės šalis, ypač Ukrainą, jungs tarsi tiltas Rytų partnerystės šalis su Šiaurės, Beniliukso ir kitomis Europos šalimis“, – kalbėjo Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas A. Kupčinskas.