„Visuose šiuolaikinio žmogaus gyvenimo lygmenyse – nuo globalios politikos iki kasdienybės – per pastaruosius kelis dešimtmečius įvyko dramatiškų pokyčių. Šioje naujoje realybėje itin svarbus dirbtinio intelekto (DI) plėtros šuolis. Jis yra naujos pakopos žmonijos raidoje simbolis, išreiškiantis esminius pakitusios gyvenimo logikos aspektus. DI sujungė technologinį proveržį su visomis socialinio gyvenimo pusėmis, radikaliai pakeitė nusistovėjusius visuomeninio, politinio, ekonominio, kultūrinio modelius. DI dar labiau paspartino ir pagausino pokyčių dinamiką ir mastą. Dabartinės DI istorinės akimirkos išskirtinumas yra tai, kad esminiai pokyčiai vyksta realiu laiku, sukuria naujas gyvenimo formas, suteikia precedento neturinčias galimybes, ir atveria iššūkius, su kuriais žmonija niekada nebuvo susidūrusi savo istorijoje.
Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas DI problemai skiria ypatingą strateginį vaidmenį, suvokdamas technologinio konkurencingumo ryšį su Lietuvos visuomenės raidos ypatumais. Šiame kontekste kyla daug klausimų, susijusių ne tiek su patirtomis perėjimo į skaitmeninę visuomenę pasekmėmis, kiek su pokyčių tęstinumu ir, dar svarbiau, su precedento neturinčiu jų greičiu dėl radikaliai išaugusių DI technologijų ir, atitinkamai besikeičiančios socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos spartos“, – sako Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.
Tobulėjant dirbtiniam intelektui, kyla klausimų ir diskusijų apie galimą ir riziką, susijusią su jo naudojimu, ir apie neribotas galimybes, kurias suteikia DI. Vienas iš pagrindinių rūpesčių yra natūralų žmonijos intelektą pranokstančio DI perspektyva, kuri gali paskatinti sukurti tapsiantį nebevaldomą ir žmonijos ateičiai keliantį egzistencinę grėsmę superintelektą. R. Lopata pabrėžia, kad būtina įsiklausyti į racionalų susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto naudojimo, tačiau pabrėžia, kad be šių technologijų pažanga dabar bus neįmanoma. Todėl reikalinga veiksminga lyderystė, novatoriški metodai, aktyvus valdymas ir kompetencijos optimizuojant ir mažinant DI rizikas – suteikiant politikos formuotojams ir verslo lyderiams įrankius atsakingam, etiškam ir saugiam DI potencialo išnaudojimui.
Europos Sąjunga (toliau – ES) DI reguliuoti nusprendė prieš dvejus metus, 2021-ųjų balandį, o 2023 m. birželio mėn. pirmoji pasaulyje priėmė įstatymą (EU AI Act), kuris reglamentuos DI sistemų kūrimą, suteikiant maksimalią apsaugą piliečiams nuo jų galimo poveikio. Nors tai dar ne proceso pabaiga: trys Europos Sąjungos įstatymų leidžiamosios institucijos – Europos Komisija, Europos Parlamentas ir ES Taryba – šiuo metu derina paskutinius akordus tariantis dėl galutinio įstatymo varianto. Tikimasi, kad procesas bus baigtas iki metų pabaigos. Laukiant galutinių ES procedūrų, aktas greičiausiai bus priimtas 2024 m. pradžioje prieš 2024 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimus. Po jo priėmimo bus taikomas mažiausiai 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kol reglamentas bus visiškai įgyvendintas. Kadangi į ES Dirbtinio intelekto įstatymo architektūrą buvo įtrauktos pagrindinės ES normos bei vertybės, kodifikuojant aukštus ES patikimo dirbtinio intelekto paradigmos standartus, nustatant pagrindines horizontalias taisykles liečiančias pamatines žmogaus teises, tai sukėlė reikšmingą ekstrateritorinį poveikį jo pasiekiamumui toli už ES sienų.
2023 m. spalio 30 d. JAV Prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) išleido Jungtinių Amerikos valstijų (toliau – JAV) vykdomąjį įsakymą dėl dirbtinio intelekto (DI) – tai pirmasis JAV vyriausybės tokio pobūdžio veiksmas – reikalaujantis naujų saugos vertinimų, teisingumo ir pilietinių teisių gairių bei dirbtinio intelekto poveikio darbo rinkai tyrimų. Jame, be kita ko, reikalaujama, kad didžiosios technologijų įmonės pateiktų savo modelių bandymų rezultatus JAV vyriausybei, prieš juos paskelbiant viešai. JAV įstatymų leidėjai taip pat svarsto, kokių naujų taisyklių gali prireikti dėl spartaus šios technologijos vystymosi tempo, siekiant išsaugoti šalies konkurencinį pranašumą strateginėse technologijose, tokiose kaip puslaidininkiai, kvantinė kompiuterija ir dirbtinis intelektas prieš konkurentus, tokius kaip Kinija. Įstatymas, taip pat grindžiamas savanoriškais Baltųjų rūmų įsipareigojimais, kuriuos anksčiau prisiėmė pirmaujančios pasaulinės dirbtinio intelekto bendrovės, ir yra pirmasis svarbus privalomas JAV vyriausybės veiksmas dėl šios technologijos.
Šis JAV vyriausybės teisėkūrinis veiksmas vyko prieš pat 2023 m. lapkričio 1–2 d. numatytą DI saugos aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį organizavo Jungtinė Karalystė (toliau – JK). Sukviesdama pasaulio lyderius – JAV viceprezidentę Kamalą Haris (Kamala Harris), Europos Komisijos pirmininkę Ursulą fon der Lejen (Ursula von der Leyen) ir kt., visų pirmaujančių dirbtinio intelekto kompanijų vadovus, tokius kaip Eloną Maską (Elon Musk), akademikus, pilietinės visuomenės veikėjus, technologijų vadovus į Bletchley parką Milton Keinse, kuriame kodų laužytojai porą metų sutrumpino Antrąjį Pasaulinį karą. Šiame susitikime, be kita ko, daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kaip geriausiai valdyti riziką, kylančią dėl naujausios dirbtinio intelekto pažangos, kitaip dar vadinamo ,,Ribinio DI“ (angl. „Frontier AI“), galinčio atlikti įvairias užduotis ir atitikti arba viršyti šiuolaikinių pažangiausių DI modelių galimybes. Tai simbolizavo pirmosios DI tarptautinės deklaracijos priėmimas, dar vadinamos Bletchley deklaracijos ir, kurią pasirašė 29 šalys, įskaitant JAV, JK, Kiniją, Australiją, Braziliją, Indiją ir Europos Sąjungą. Pasaulio lyderiai tarpusavyje susitarė, kad nors dirbtinis intelektas gali pakeisti ir sustiprinti žmonių gerovę, taiką ir klestėjimą, svarbiausias poreikis – spręsti su dirbtinio intelekto (DI) vystymu susijusias rizikas. Po deklaracijos antrą dieną Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonijus Guterešas (António Guterres), patvirtino, kad JT remia dirbtinio intelekto ekspertų grupę ir didžiųjų technologijų bendrovių susitarimą bendradarbiauti su vyriausybėmis, bandant pažangius dirbtinio intelekto modelius prieš ir po jų išleidimo. Kaip pastebėjo vienas pareigūnas: „Tarptautinėje arenoje mums labiausiai reikia tokios DI komisijos kaip Tarptautinė klimato kaitos komisija, kuri bent jau nustato mokslinį sutarimą dėl to, ką dirbtinio intelekto modeliai gali padaryti“.
Dirbtinis intelektas tapo viena karščiausių ir daugiausiai diskusijų sulaukusių technologijų temų ir 2023 m. rugsėjo 25–27 d. Montevidėjuje, Urugvajuje, vykusiame antrame pasauliniame Ateities komitetų aukščiausiojo lygio susitikime. Jame Seimą atstovavo Ateities komiteto pirmininko pavaduotojas Matas Maldeikis. Susitikime pagrindinis dėmesys buvo skiriamas strategijoms, kaip sustiprinti „ateities panaudojimą“ parlamentinėje veikloje ir kaip pritaikyti dirbtinį intelekto poveikį plėtoti demokratiją, žmogaus teises ir visuomeninius santykius. Su šiomis mintimis susisieja ir 2023 m. spalio 9–10 d. vykusi Europos Parlamento Technologijų vertinimo organizacijos „Generatyvus dirbtinis intelektas. Galimybės, rizika ir politikos iššūkiai“ konferencija, kurioje komitetui atstovavo, Kęstutis Vilkauskas. Susitikime pabrėžta dirbtinio intelekto reguliavimo būtinybė jau dabar, užtikrinant skaidrumą, atskaitomybę ir sąžiningumą šioje visas gyvenimo sritis transformuojančioje naujovėje. Konferencijos diskusijose ir pranešimuose atskleisti svarbūs socialiniai, filosofiniai ir ekonominiai klausimai, darantys įtaką DI vystymuisi visame pasaulyje. Viena didžiausių DI tendencijų šiais metais buvo generatyvusis DI, paskatintas „ChatGPT“ išleidimo. Todėl apie generatyvaus DI panaudojimo galimybes ir perspektyvas turėtų žinoti ir visuomenė, ir politikai, ir verslas.
Šiuose tarpparlamentiniuose susitikimuose buvo pažymėta, kad mokslo ir technologijų pažanga neturėtų vystytis savaime, būtina atsižvelgti į visuomenės interesus ir poreikius. Transatlantinis ir geopolitinis dialogas dėl transformuojančių technologijų kartu kuriant pasauliniu mastu pripažintus sąveikumo technologijų standartus ir protokolus, turėtų būti sustiprintas. Todėl mokslininkai, verslas, vyriausybės ir piliečiai turi dirbti kartu, kad paskatintų dirbtinio intelekto vystymą žmonių labui – siekiant sukurti tikrai humanišką ir saugią technologinę ateitį.
„Sėkmingas DI kūrimas, diegimas, naudojimas reikalauja nuoseklumo ir strateginio požiūrio. Dinamiškas dirbtinio intelekto pobūdis reiškia, kad gali būti sunku numatyti riziką, o tai tampa ypač svarbu politiniame kontekste, kai beveik neįmanoma numatyti ar apibrėžti kompleksinių DI kūrimo, veikimo, duomenų naudojimo ir pan. sąveikų. Šios sąveikos gali būti tokios sudėtingos ir dinamiškos, kad prognozuoti jų rezultatus tampa dideliu iššūkiu, tuo pačiu užtikrinant visapusišką dirbtinio intelekto reguliavimo sistemos veikimą, orientuotą į rizikos, inovacijų ir etinių sumetimų pusiausvyrą. Tai ne tik technologinis aspektas; tai taip pat ekonominė, socialinė, kultūrinė ir politinė transformacija, – pažymėjo R. Lopata. Tai svarbi tema, kai kalbame apie DI potencialą ir riziką, nes ši neapibrėžtumo sritis turi didelį poveikį visuomenei, valdžios atstovams, verslui, mokslo bendruomenei. Tai paradoksali tikrovė, kai technologija tampa ne tik šaltiniu, leidžiančiu žengti į nepažįstamą ateitį ir skleisti skaitmeninę demokratiją atokiausiuose planetos kampeliuose, bet ir ginklu keliančiu pavojų tai pačiai demokratijai. DI problematika akivaizdžiai parodo, kad ateities numatymas ir planavimas – ne svajonės, o gyvybiškai svarbus dabarties iššūkių sprendimo klausimas.
Skaitmeninė Lietuva yra vienas iš prioritetinių Ateities komiteto darbotvarkės klausimų.