Gerbiami ministrai, Seimo nariai,
Brangūs Lietuvos savivaldybių merai, savivaldos atstovai,
Garbūs renginio svečiai,
susitinkame jau penktajame, jubiliejiniame, Regionų forume.
Prieš ketverius metus atidariau pirmąjį forumą, tikėdamas, kad tik darnus bendras centrinės bei vietos valdžių darbas leis įgyvendinti valstybei ir jos žmonėms reikalingas reformas.
Visą šį laiką siekiau telkti politikų ir visuomenės jėgas regioninės politikos klausimams spręsti, stiprinti savivaldą ir bendruomenes. Kviečiau dažniau įsiklausyti į balsus tų, kurie tiesiogiai jaučia reformų padarinius, ir dialogo pagrindu tobulinti teisėkūrą.
Šiandien jau visiems turėtų būti aišku, kad Lietuvos savivalda nusipelno daugiau dėmesio ir palaikymo. Daugelio iššūkių akivaizdoje mūsų šalies savivaldybės kantriai ieškojo sprendimų, geriausiai tinkančių konkrečioje vietovėje gyvenantiems žmonėms. Kai to labiausiai reikėjo, jos stojo į kovą su koronaviruso pandemija, padėjo suvaldyti migrantų krizę, teikė – ir vis dar teikia – pagalbą Ukrainai.
2020 metų Regionų forumas buvo ypatingas, nes jo metu parlamentinių partijų ir Lietuvos savivaldybių atstovai pasirašė memorandumą dėl savivaldybių savarankiškumo ir atsakomybės stiprinimo. Šis dokumentas teikė – ir tebeteikia – daug vilčių dėl regioninės politikos proveržio, taip pat didesnių savivaldos galimybių kurti geresnes gyvenimo, darbo ir kitas sąlygas žmonėms.
Šiandien savivaldybės jau gali naudotis galimybėmis, kurių joms siūlo Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, priimtas po ilgų ir sudėtingų derybų bei mūsų kartu simboliškai pasirašytas.
Iš vietos pajudėjo ir kiti klausimai, aptarti Regionų forumuose. Numatyta lankstesnė savivaldybių vidaus sandorių tvarka. Šiemet priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos leidžia savivaldybėms pačioms spręsti, kaip administruoti nekilnojamąjį turtą bei teikti susijusias viešąsias paslaugas. Suderėti ir priimti sprendimai dėl valstybinės žemės valdymo leidžia efektyviau spręsti gyventojų problemas ir pritraukti daugiau investicijų.
Šiais, ir daugeliu kitų klausimų, ne kartą diskutavau ir tariausi su savivaldos atstovais. Toks buvo mano pasirinkimas nuo pat kadencijos pradžios – kiek galima dažniau su komanda dirbti regionuose, kalbėtis su merais, administracijų vadovais, tarybų nariais, savivaldybių gyventojais.
Todėl ir šiandien aiškiai matau darbus, kurie mūsų laukia ateityje. Regionų gyventojams reikia daugiau darbo vietų, kokybiškų paslaugų, geros infrastruktūros, žalios aplinkos, saugumo, kultūros ir kokybiško laisvalaikio. Visa tai galima pasiekti tik plėtojant darnaus savivaldos ir centrinės valdžios bendradarbiavimo tradiciją.
Mūsų bendra pareiga – užtikrinti, kad pastarųjų metų pažanga stiprinant savivaldą nebūtų nubraukta ar pamiršta, ir kad savivalda pagaliau taptų lygiateise nacionalinės valdžios partnere. Turime siekti, kad kiekvienas naujas politinis ciklas atneštų savivaldai ne tik daugiau atsakomybių, bet ir pasitikėjimo, įkvepiančio drąsiems žygiams.
Gerbiamieji,
tikiu, kad prabėgę savivaldos rinkimai gali tapti atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuosime naujų svarbių pokyčių pradžią.
Šiuos metus Lietuvos savivalda pasitiko atsinaujinusi. Įsitikinome, kad šalies žmonės tampa vis reiklesni vietos valdžiai. Augančius jų lūkesčius turės pateisinti naujai išrinkti merai ir savivaldybių tarybų nariai.
Iššūkių netrūks tiek savivaldos politikos naujokams, tiek ir senbuviams. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, suteikę daugiau galių merams, įnešė ir nemažai nežinios, kaip naujas modelis veiks įvairiose situacijose.
Visi mes tikimės iš savivaldos dar daugiau skaidrumo, efektyvumo, dėmesio gyventojų poreikiams. Nuo to priklausys mūsų žmonių požiūris į savo valstybę, taip pat jų noras mokėti mokesčius ir kurti savo gyvenimą čia, Lietuvoje.
Viena svarbiausių sričių, kur reikės reikšmingo savivaldos indėlio, – švietimas.
Priminsiu, kad dar 2021 m. politinės partijos susitarė: „Išlaikant švietimo įstaigų savarankiškumą, suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus. Sudaryti sąlygas funkciniam savivaldybių bendradarbiavimui švietimo srityje.“
Tačiau kur link mes judame pastaraisiais metais? Nei kelių šimtų milijonų eurų investicijos į „Tūkstantmečio mokyklas“, nei priimtos griežtos mokyklų tinklo taisyklės neatspindi susitarimo dėl švietimo esmės. Pažadas siekti „daugiau savarankiškumo ir atsakomybės“ lieka pakibęs ore.
Jei iš tiesų nuoširdžiai siekiame pagerinti mokymosi rezultatus, pirmiausia turime sukurti saugią aplinką visose mokyklose – ir mokiniams, ir mokytojams. Privalome matyti kiekvieną vaiką kiekvienoje mokykloje. Matyti tuos, kurie patiria paauglystės iššūkių, kurie gyvena socialinės rizikos aplinkoje ar nepritekliuje. Užtikrinti kiekvienam vaikui sąlygas dalyvauti ikimokykliniame ugdyme, reikiamą pagalbą mokykloje, galimybę realizuoti savo talentus neformaliojo švietimo veiklose.
Pasinaudodamas proga, noriu padėkoti tiems, kurie jau atlikote didelį darbą, rūpindamiesi lygaus starto galimybėmis, taip pat rengdamiesi įtraukiajam ugdymui.
Ne mažiau svarbu bus savivaldai efektyviai dalyvauti sveikatos reformoje. Puikiai suprantu, kad šiandien savivaldybių lyderiai priversti sukti galvas, kurti ar nekurti sveikatos centrus, kokia forma juos kurti ir kaip pertvarkyti paslaugų teikimą, nenutolinant jų nuo gyventojų. Sprendimų reikia jau šiandien, nors vis dar neaišku, nei kaip vyks pacientų pavėžėjimas, nei kaip keisis pertvarkytų paslaugų apmokėjimas.
Neapibrėžtoje reformos vykdymo aplinkoje, norint pasiekti esminių pokyčių – sumažinti eiles, pritraukti daugiau specialistų ir teikti kokybiškesnes paslaugas, – labai svarbi vietos savivaldos atsakomybė ir dėmesys. Kviečiu telkti jėgas, kad šia reforma sustiprintume tiek žmonių pasitikėjimą sveikatos apsaugos sistema, tiek ir apskritai valstybės gebėjimu jais pasirūpinti.
Svarbių žingsnių pastaruoju metu žengta ir civilinės saugos srityje. Priimtas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtina naują krizių ir ekstremalių situacijų valdymo modelį tiek valstybės, tiek ir savivaldos lygmeniu. Pradėjo veikti ir Nacionalinis krizių valdymo centras.
Vis dėlto net ir daug kalbėdami apie netoliese vykstančio karo pamokas, ne visada tai patvirtiname konkrečiais veiksmais civilinės saugos srityje. Praėjus beveik metams nuo įstatymo įsigaliojimo, vis dar neturime visų reikalingų poįstatyminių teisės aktų. Kiekvienos savivaldybės atstovai žino apie reikalavimą pasirūpinti patalpomis, kurios būtų tinkamos priedangoms, tačiau kur patvirtinti tokių patalpų techniniai parametrai? Jų tiesiog nėra, kaip nėra ir žadėtos civilinės saugos stiprinimo programos.
Gerbiamieji,
šie metai taip pat bus kritiniai, siekiant į mūsų šalies regionus atvesti solidžias europines investicijas.
Nepateisinama, kad eilinį kartą susidūrėme su planavimo problemomis. Regionų plėtros programos įgyvendinimas, taip reikalingas kovai su didėjančia atskirtimi regionuose, taip pat didesniam paslaugų prieinamumui ir infrastruktūros atnaujinimui, įstrigo biurokratijos koridoriuose. Prireikė atskiro susitikimo Prezidentūroje, kad išgirsčiau konkretesnį pažadą, jog ledai pagaliau pajudės.
Atkovoti prarastą laiką nebus taip paprasta. Prireiks maksimaliai spartaus tempo.
Todėl raginu visus kartu ieškoti sprendimų, kad kliūtys įgyvendinti europinius projektus būtų nedelsiant pašalintos.
Taip pat kviečiu maksimaliai išnaudoti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisos atvertas naujas galimybes savivaldai. Savivaldybės, galėdamos lanksčiau pasiskolinti Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams įgyvendinti, tikiu, gali pasiekti ilgai lauktą proveržį.
Visi puikiai žinome, kad rimtų iššūkių Lietuvos ateičiai jau dabar kelia prastėjanti kelių būklė. Prie to pirmiausia atvedė nepakankamas dėmesys infrastruktūrai ir nuolatinis nepakankamas finansavimas keliams.
Šiandien ir centrinė valdžia, ir savivalda turi ieškoti – ir rasti – būdų, kaip išeiti iš užburto rato, kai turimų išteklių vos pakanka avarinės būklės infrastruktūros tvarkymui. Kiekvieni metai, kuriuos pradelsime, kainuos vis daugiau, o mūsų žmonėms ir verslui teks vis daugiau papildomų rūpesčių.
Tikrai netenkina ir dabartinė viešojo transporto būklė. Nors yra išimčių, daugelyje savivaldybių toliau retinami ar net naikinami vietiniai maršrutai. Lieka vis mažiau ir tolimojo susisiekimo maršrutų. Maža to, per keletą metų beveik per pusę sumažėjo atliekamų reisų. Ką tai sako apie regionų vidinę sanglaudą, jų pasiekiamumą ir patrauklumą darbo vietų kūrimui?
Siekdamas didinti viešojo transporto prieinamumą, pateikiau Seimui naujos redakcijos Transporto lengvatų įstatymą, kuris numato geresnes sąlygas ir paskatas viešuoju transportu keliauti vaikams, senjorams ir šeimoms. Prašau šiai iniciatyvai visokeriopo savivaldos palaikymo.
Pozityviau nuteikia permainos energetikoje. Savivaldybėse, kuriose teko lankytis pastaruoju metu (Molėtų, Telšių, Kelmės ir daugelyje kitų), planuojami ar jau statomi didesni ir mažesni saulės, vėjo ar hibridiniai atsinaujinančios energetikos parkai. Tai reiškia ir papildomas darbo vietas, ir aplinkinės infrastruktūros sutvarkymą, ir papildomas pajamas žemės savininkams.
Deja, ne viskas ir čia veikia puikiai: atsinaujinančios energetikos „Proveržio paketas“ ryškesnio pokyčio neatnešė, energetikos bendrijų steigimas neįsibėgėjo, realūs projektai gali prasidėti nebent kitais metais.
Gerbiamieji,
man atrodo, svarbu liautis galvoti apie regioninę politiką siaurąja prasme – kaip apie regionų administravimą. Kviečiu drauge siekti, kad regioninė politika pirmiausia būtų galimybių politika.
Verta jau dabar galvoti, kas ir kaip mūsų viešojo valdymo sistemoje rūpinasi jos formavimu ir įgyvendinimu. Pamažu turime planuoti ir tolesnę savivaldybių kompetencijų plėtrą, perduodant joms finansavimą ir funkcijas, kurias savivaldybės galėtų atlikti geriau.
Taip pat matau galimybių keisti teisėkūros procesą, pavyzdžiui, numatant prievolę įstatymų leidėjui atsižvelgti į laikotarpį, per kurį savivalda turi priimti būtinus vietos teisės aktus.
Esamas regionų plėtros tarybų modelis taip pat galėtų būti toliau tobulinamas, siekiant didesnio savarankiškumo.
Tai – tik keletas idėjų, kurias šiandien būtų galima aptarti. Neabejoju, kad kiekvienas iš Jūsų taip pat turi intriguojančių sumanymų ir pasiūlymų, todėl kviečiu Jus į tolesnę diskusiją. Ačiū už dėmesį!