Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vykusiame tradiciniame, penktajame Regionų forume kartu su Lietuvos savivaldybių merais ir centrinės valdžios atstovais, savivaldos ekspertais apžvelgė situaciją Lietuvos regionuose, jau nuveiktus darbus ir ateities iššūkius. Daugiausia dėmesio šių metų forume skirta reformoms švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, šalies kelių būklei ir susisiekimo infrastruktūrai.
„Šiandien jau visiems turėtų būti aišku, kad Lietuvos savivalda nusipelno daugiau dėmesio ir palaikymo. Daugelio iššūkių akivaizdoje mūsų šalies savivaldybės kantriai ieškojo sprendimų, geriausiai tinkančių konkrečioje vietovėje gyvenantiems žmonėms. Kai to labiausiai reikėjo, jos stojo į kovą su koronaviruso pandemija, padėjo suvaldyti migrantų krizę, teikė – ir vis dar teikia – pagalbą Ukrainai“, – Baltojoje salėje vykusioje antrojoje forumo dalyje sakė šalies vadovas.
Prezidentas apžvelgė per ketverius metus jau nuveiktus darbus: 2020 metų Regionų forumo metu parlamentinių partijų ir Lietuvos savivaldybių atstovų pasirašytą memorandumą dėl savivaldybių savarankiškumo ir atsakomybės stiprinimo bei Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, priimtą po ilgų ir sudėtingų derybų.
„Iš vietos pajudėjo ne vienas klausimas, aptartas Regionų forumuose: numatyta lankstesnė savivaldybių vidaus sandorių tvarka, priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos, leidžiančios savivaldybėms pačioms spręsti, kaip administruoti nekilnojamąjį turtą bei teikti susijusias viešąsias paslaugas. Taip pat suderėti ir priimti sprendimai dėl valstybinės žemės valdymo leidžia efektyviau spręsti gyventojų problemas ir pritraukti daugiau investicijų“, – sakė šalies vadovas.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad būtina ir toliau tęsti darbus, kurie laukia ateityje: regionų gyventojams reikia daugiau darbo vietų, kokybiškų paslaugų, geros infrastruktūros, žalios aplinkos, saugumo, kultūros ir kokybiško laisvalaikio. Visa tai galima pasiekti tik plėtojant darnaus savivaldos ir centrinės valdžios bendradarbiavimo tradiciją.
Prezidentas dar kartą akcentavo, kaip svarbu, kad Lietuvos regionams numatyti 1,6 milijardo eurų europinių lėšų pasiektų šalies regionus. „Tai yra didelė ir reikšminga suma, kuri gali ir turi prisidėti prie vykdomų reformų sėkmės ir bendros savivaldybių pažangos“, – dar kartą akcentavo šalies vadovas.
Kalbėdamas apie svarbiausias sritis ir opiausias regionų problemas, kurioms reikės reikšmingo savivaldos indėlio, šalies vadovas išskyrė švietimą. Prezidentas pažymėjo, kad 2021 m. politinių partijų susitarimas dėl švietimo, kuriame nei kelių šimtų milijonų eurų investicijos į „Tūkstantmečio mokyklas“, nei priimtos griežtos mokyklų tinklo taisyklės neatspindi susitarimo dėl švietimo esmės.
Prezidentas, kalbėdamas apie kitą permainų reikalaujančią sritį – sveikatos apsaugą, pabrėžė, jog savivalda privalo efektyviai dalyvauti sveikatos reformoje. Pasak šalies vadovo, šiandien merai priversti sukti galvas dėl sveikatos centrų kūrimo, paslaugų teikimo pertvarkymo nenutolinant jų nuo gyventojų, pacientų pavėžėjimo. Tikimasi, kad šiame procese Sveikatos apsaugos ministerija suteiks savivaldybėms gerus ir veiksmingus finansinius bei sveikatos paslaugų valdymo įrankius.
„Neapibrėžtoje reformos vykdymo aplinkoje, norint pasiekti esminių pokyčių – sumažinti eiles, pritraukti daugiau specialistų ir teikti kokybiškesnes paslaugas, – labai svarbi vietos savivaldos atsakomybė ir dėmesys. Kviečiu telkti jėgas, kad šia reforma sustiprintume tiek žmonių pasitikėjimą sveikatos apsaugos sistema, tiek ir apskritai valstybės gebėjimu jais pasirūpinti“, – savo kalboje sakė valstybės vadovas.
Bene daugiausia dėmesio antrojoje forumo dalyje skirta prastėjančiai Lietuvos kelių būklei, prie kurios privedė nepakankamas dėmesys infrastruktūrai ir kelių finansavimo stoka. Merai, Seimo nariai ir ekspertai sutarė, kad būtina didinti valstybinių kelių valdytojo savarankiškas pajamas, Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatyti didesnį finansavimą savivaldybių kelių tvarkybai, taip pat gerinti savivaldybių ir valstybinių kelių valdytojo bendradarbiavimą, didinti savivaldybių savarankiškumą miestų ir miestelių keliuose bei peržiūrėti Gatvių ir kelių statybos techninį reglamentavimą, kuris atlieptų šiandienos aktualijas.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad jo netenkina ir dabartinė viešojo transporto būklė. „Daugelyje savivaldybių ir toliau retinami ar net naikinami vietiniai maršrutai. Lieka vis mažiau ir tolimojo susisiekimo maršrutų. Maža to, per keletą metų beveik per pusę sumažėjo atliekamų reisų. Ką tai sako apie regionų vidinę sanglaudą, jų pasiekiamumą ir patrauklumą darbo vietų kūrimui?“ – sakė Prezidentas.
Siekdamas didinti viešojo transporto prieinamumą šalies vadovas pateikė Seimui naujos redakcijos Transporto lengvatų įstatymą, kuris numato geresnes sąlygas ir paskatas viešuoju transportu keliauti vaikams, senjorams ir šeimoms.
Prezidentas pasidžiaugė, kad dalyje pastaruoju metu aplankytų savivaldybių stebimos pozityvios permainos energetikos srityje: planuojami ar jau statomi saulės, vėjo ar hibridiniai atsinaujinančios energetikos parkai, kas regionams reiškia papildomas darbo vietas, aplinkinės infrastruktūros sutvarkymą ir papildomas pajamas žemės savininkams. Tačiau, pasak valstybės vadovo, ne viskas ir čia veikia puikiai: atsinaujinančios energetikos „Proveržio paketas“ ryškesnio pokyčio neatnešė, energetikos bendrijų steigimas neįsibėgėjo, realūs projektai gali prasidėti nebent kitais metais.
Šalies vadovas susirinkusius forumo dalyvius ragino aktyviai diskutuoti ir kurti Lietuvos regionų ateitį drauge.