Darbuotojų gerovė – sudėtinga lygtis su daugybe kintamųjų, kurią turėtų išspręsti kiekvienas darbdavys, siekiantis, kad jo darbuotojai jaustųsi įvertinti, saugūs, ramūs, kad jie dirbtų produktyviai ir, progai pasitaikius, nepabėgtų ieškoti žalesnės žolės. Kaip užtikrinti visų gerovę, kai kiekvienas žmogus yra skirtingas ir vienam reikia abonemento į sporto klubą, o kitam – patogesnės kėdės?  

Bendradarbiaudama su nepriklausoma tyrimų bendrove „Workplace Intelligence“, kompanija „Deloitte“ šiemet atliko tyrimą keturiose šalyse – JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Australijoje. Buvo apklausta 3150 aukščiausio lygio vadovų, vadybininkų ir darbuotojų. Tyrimo metu nustatyta, kad mažiau nei du trečdaliai darbuotojų teigia, kad jų fizinė ir psichinė gerovė yra puiki arba gera, o dar mažesnė dalis teigiamai vertina savo socialinę ir finansinę gerovę. Nors darbuotojų gerovė atrodo savaime suprantamas reiškinys, kurio turėtų siekti kiekvienas darbdavys, rezultatai byloja, jog teorija prasilenkia su praktika.  

Pasak „Venipak“ rinkodaros vadovės Astos Raudonienės, kiekvienas darbdavys žino, kokį svarbų vaidmenį organizacijoje vaidina darbuotojų gerovė. „Manau, kad visi supranta apie darbuotojų gerovės svarbą, tačiau kiekviena įmonė yra gyvas organizmas, susiduriantis su įvairiomis problemomis. Pavyzdžiui, su toksiškais žmonėmis. Apie gerovę supranta visi, tačiau ne visi yra nuėję tam tikrus žingsnius ir įdėję reikiamą indėlį, kad ją pasiektų. Suprasti yra viena, o daryti – visai kas kita“, – sako ji.  

Penki gerovės komponentai 

„Gallup“ tyrimo duomenimis remiantis, darbuotojų gerovę sudaro penki pagrindiniai komponentai: karjera, socialinė gerovė, asmeniniai finansai, fizinė savijauta ir bendruomeniškumas.  

„Bandant apibrėžti gerovę, reikia atsakyti į klausimus, ar darbuotojas patenkintas savo pareigomis ir būsena darbe, ar jam lengvai sekasi užmegzti santykius su kitais žmonėmis, ar jam užtenka socialinio kontakto, – sako „Venipak“ personalo vadovė Laura Buitkuvienė. – Ne ką mažiau svarbus ir asmeninių finansų klausimas, taip pat – ir fizinė savijauta: ar darbuotojui pakanka energijos savo tiesioginėms funkcijoms atlikti? Galiausiai, prie gerovės prisideda ir bendruomeniškumo jausmas, kai jaučiamas ryšys su kolegomis, kai kolegos padeda vieni kitiems.“  

Pirmas žingsnis – darbuotojų apklausa  

Anot A. Raudonienės, gerovės kūrimas yra ilgas procesas ir daug jėgų reikalaujantis darbas, o pradėti reikia nuo suvokimo, kas tu esi ir kokią aplinką kuri: „Reikia apčiuopti esamas problemas, suvokti, kodėl žmonės jaučiasi blogai. Prieš ketverius metus ir mes žengėme šį žingsnį, aiškinomės, kodėl darbuotojai jaučiasi blogai. Atlikę tyrimą įmonės viduje, supratome, kad mūsų darbuotojų gerovei yra labai svarbi komunikacija: žmonės jaučiasi gerai tada, kai žino, kur dirba ir ko siekia. Ėmėmės spręsti savo problemą įvairiais būdais – intranetu, naujienlaiškiais, dalindamiesi vidine informacija apie įmonės rezultatus.“ 

Darbdaviams, norintiems užtikrinti savo kolegų gerovę, A. Raudonienė pirmiausia pataria atlikti tyrimą, atskleidžiantį organizacijos silpnybes ir padedantį suprasti, ko trūksta darbuotojams. 

„Galbūt atlikus apklausą paaiškės, kad reikalai susitvarkys nupirkus naujų kavos pupelių, – sako ji. – Juk visi esame labai skirtingi – vienam reikia patogesnės kėdės, kitam – gėlės ant stalo. Galbūt atlikus apklausą sužinosite, jog darbuotojams reikia nupirkti abonementą į sporto klubą, o galbūt jiems trūksta komunikacijos įmonės viduje. Gali būti ir taip, kad apklausa parodys, jog įmonėje iš pagrindų reikia viską keisti.“  

Gerovės paketo sudėtis – atsižvelgiant į poreikius 

Anot L. Buitkuvienės, šiandien darbo rinka yra itin aktyvi, o darbdaviai, norintys išlaikyti kolegų motyvaciją bei lojalumą, turi visais būdais siekti didinti jų gerovės jausmą.  

„Laimi tie darbdaviai, kurie sugeba pritraukti darbuotojus ir juos išlaikyti. Šiuo metu, kuriant gerovės paketą, vyrauja tokios tendencijos kaip didelis dėmesys lankstumui ir lanksčiam darbo grafikui, įvairūs įmonės renginiai bei apdovanojimai“, – sako L. Buitkuvienė. 

„Venipak“ gerovės paketą kuria atsižvelgiant į darbuotojų poreikius ir rinkos tendencijas. „Kas metus organizuojame darbuotojų įsitraukimo tyrimą, padedantį sužinoti, kas darbuotojams svarbu. Vienas iš gerovės pavyzdžių mūsų įmonėje yra galimybė kilti karjeros laiptas, – pasakoja L. Buitkuvienė. – Mūsų Baltijos šalių logistikos vadovas užaugo nuo kurjerio pozicijos, nuosekliai kilo pareigose ir šiuo metu vadovauja trijų Baltijos šalių logistikos komandoms.“

Vadovo indėlis svarbus, bet... 

„Workplace Intelligence“ ir „Deloitte“ tyrimas taip pat atskleidė, kad beveik visi darbuotojai (94 proc.) mano, kad jų vadovas turėtų būti bent šiek tiek atsakingas už jų gerovę, o 96 proc. vadovų su tuo sutinka.  

Pasak L. Buitkuvienės, vadovo rolė yra labai svarbi darbuotojo emocinei gerovei, nes jeigu jis nesugeba aiškiai iškomunikuoti keliamų tikslų ir užduočių, darbuotojas jaus nuolatinį stresą.  

„Be abejo, jeigu darbuotojas yra iniciatyvus ir komunikabilus, jis ras kontaktą su vadovu ir jie susitars, tačiau jeigu žmogus nedrįsta pats inicijuoti klausimų, galiausiai jis jausis demotyvuotas ir neatlikęs užduočių, – pasakoja L. Buitkuvienė. – Kita situacija gali būti tokia, kai vadovas nesugeba suteikti konstruktyvaus grįžtamojo ryšio – pavyzdžiui, darbuotojas galvoja, kad viską atliko nepriekaištingai, o vadovo nuomonė, deja, yra kitokia.“  

...ir vadovus reikia šviesti 

A. Raudonienė priduria, jog vadovo vaidmuo yra labai svarbus, tačiau kertinį vaidmenį vaidina kompleksinė įmonės politika, vertybės ir vidinė kultūra. „Pavyzdžiui, jeigu atėjau vadovauti įmonei „X“, kurioje nėra jokios politikos, tai galbūt pati susikursiu savas taisykles, tačiau mūsų įmonėje politika ir vertybės yra labai aiškiai apibrėžtos – būdamas vadovu, turi kiekvieną savaitę pasikalbėti su savo darbuotojais. Tą pokalbio dažnį ir ilgį nusistatai pats, bet pokalbio metu pastebi, kaip darbuotojui sekasi, ar jo nuotaika gera, ar jo vaikai sveiki. Šitaip atrandi ryšį su darbuotoju“, – sako A. Raudonienė. 

Kad vadovai išmoktų būti kartu su komanda ir jaustų pulsą, „Venipak“ apsiėmė organizuoti vidurinės grandies darbuotojų ugdymą. „Vidurinė grandis – logistikos vadybininkai, kuriuos mokome teisingai suteikti grįžtamąjį ryšį, valdyti stresą, išsakyti kritiką, – pasakoja A. Raudonienė. – Teisingai komunikuojantis vadovas prisideda prie darbuotojų emocinės gerovės, darbuotojas jaučiasi vertinamas ir gerbiamas savo darbo vietoje.“  

Pirmiausia – darbuotojas ir jo norai 

Kuriant darbuotojų gerovę, anot A. Raudonienės, pirmiausia reikia atsigręžti į darbuotojus, be kurių nebūtų ir įmonės: „Visus tikslus padeda pasiekti žmonės, todėl viskas, ką darome įmonės viduje, yra konstruojama per darbuotojo prizmę. Žmogus jaučiasi gerai tuomet, kai darbas atliepia jo norus. Pavyzdžiui, šiandien populiarus hibridinis darbo modelis. Taip, mes tokį modelį savo įmonėje taip pat taikome – jeigu žmogus jaučia, kad jam to reikia, mes tą duodame.“  

Pasak jos, „Venipak“ taip pat laikomasi nerašytos taisyklės, jog svarbiausia – ne laikas, praleistas darbe, bet rezultatas.  

„Teko dirbti įmonėje, kurioje negalėjai net 15 minučių pavėluoti – tekdavo rašyti pasiaiškinimą. „Venipak“ to nėra – jeigu darbuotojui reikia pasiimti laisvadienį dėl šeimos ar nuvažiuoti pas gydytojus, tai yra visiškai suprantama. Pasitikime darbuotojais ir vadovaujamės požiūriu, kad šeima, sveikata yra lygiai taip pat svarbu kaip ir darbas“, – teigia A. Raudonienė.  

L. Buitkuvienė priduria, jog „Venipak“ vertybės atspindi darbą komandoje, galimybę realizuoti save ir būti kūrybiškais. „Vadovaudamiesi šiomis vertybėmis, darbuotojai nesijaučia suvaržyti, turi pakankamai laisvės būti kūrybiški, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, dalyvauti įmonės plėtroje ir prisidėti prie įmonės strategijos ir tikslų“, – sako ji. 

Socialinių iniciatyvų ir bendrų veiklų svarba 

Kadangi darbe kiekvienas iš mūsų praleidžia didelę dalį savo dienos, labai svarbus ir socialinis įmonės gyvenimas. Pasak A. Raudonienės, siekiant gerovės, svarbu atrasti bendrų veiklų, susiorganizuoti bendrų išvykų.  

„Propaguojame sveikuolišką gyvenimo būdą, nes mūsų veikla yra tiesiogiai susijusi su judėjimu, – sako ji. – Judesys yra mūsų šūkis, todėl stengiamės dalyvauti įvairiuose ėjimuose, rengiame krepšinio turnyrus, turime įsidiegę programėlę, kurioje organizuojami įvairūs, su judėjimu susiję iššūkiai darbuotojams. Esame susikūrę paštomatų maršrutą ir skatiname savo darbuotojus jį įveikti, pasivaikščioti po Vilnių. Vadovaujamės požiūriu, kad sportas yra poilsis, tai – žingsnis į atsipalaidavimą, atitrūkimą nuo darbo ir rutinos.“  

Prie sveikos gyvensenos propagavimo, pasak L. Buitkuvienės, prisideda ir vaisių dienos, vitaminų pirkimas darbuotojams, nemokamas skiepijimas gripo vakcina. 

Ne ką mažiau svarbios ir įvairios, komandą konstruojančios ir vienas kitą geriau pažinti padedančios socialinės iniciatyvos, kurių metu gali susibėgti ir kartu su kolegomis nuveikti kažką gero ir reikšmingo – pavyzdžiui, savanoriauti Raudonajame Kryžiuje ar apsilankyti senelių namuose.  

Kiekvienas turi jaustis pripažintas 

Pasak L. Buitkuvienės, tarptautinėje įmonėje, turinčioje daug darbuotojų skirtingose šalyse, svarbu, jog kiekvienas jaustųsi įmonės dalimi: „Rengiame mėnesinius susitikimus, kuriuose jungiasi darbuotojai nuo Estijos iki Kinijos. Jų metu kolegoms pristatomi mėnesio finansiniai rezultatai, naujokai, mėnesio darbuotojai, iniciatyvos, renginiai ir kitos naujienos. Taip pat organizuojame metinę konferenciją – apžvelgiame įmonės strategiją, strateginius projektus, plėtros planus.“ 

A. Raudonienė priduria, kad kiekvienam darbuotojui svarbu gauti tik jam skirto dėmesio, todėl „Venipak“ nuolat vykdo asmeninius pokalbius: „Jie skirti tam, kad suprastume, kaip darbuotojui sekasi, kur reikia pagalbos, kaip išspręsti iškilusias problemas. Taip pat yra metiniai pokalbiai, kurių metu norime sužinoti, kaip darbuotojas jaučiasi šioje įmonėje, kaip jam sekasi siekti tikslų arba kaip nesiseka ir kaip galėtume jam padėti.“ 

Pasak A. Raudonienės, bet kuriam žmogui yra labai svarbus pripažinimas, o didelėse organizacijose, kuriose dirba šimtai žmonių, lengva ištirpti minioje. „Žmogus turi jaustis svarbus ir įvertintas, todėl skatiname kurjerių pripažinimą ir apdovanojimą iš kolegų ir iš vadovų naudodami specialią programėlę. Esame didelė organizacija, todėl labai svarbu, kad kiekvienas darbuotojas čia jaustųsi pastebėtas ir reikšmingas“, – teigia ji.