Osle vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių vidaus reikalų viceministrų susitikime aptarta saugumo situacija regione, pristatyta šalių vidaus reikalų srities pažanga įgyvendinant NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje nustatytus atsparumo tikslus.
„Esant dabartinei geopolitinei situacijai, atsparumo ir pasirengimo krizėms stiprinimas tapo mūsų svarbiausiu prioritetu. Civilinė sauga, atsparumas hibridinėms grėsmėms, strateginių objektų apsauga – nuosekliai dirbame visose šiose srityse“, – teigia vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Vidaus reikalų ministerija skiria išskirtinį dėmesį civilinės saugos stiprinimui. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, jame integruotos krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos, sustiprinta sąveika su krašto gynyba. Taip pat parengta Civilinės saugos stiprinimo koncepcija laikotarpiui iki 2030 m. Joje numatytas gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas, visuomenės informuotumo ir pasirengimo didinimas, atitinkamų institucijų mokymai ir pratybos, pasirengimas galimai avarijai Astravo AE, savivaldybių civilinės saugos funkcijų tobulinimas, įskaitant ir parengties pareigūnų įdarbinimą, bei priedangų tinklo plėtra.
Didinant šalies atsparumą, įgyvendinamos ir kitos praktinės priemonės – sustiprinta strateginių objektų apsauga, peržiūrėti reagavimo į grasinimus susprogdinti planai ir šiuo klausimu numatyta plataus masto pratybų programa. Po teroristinių išpuolių Izraelyje sustiprinta sinagogų ir kitų svarbių vietų apsauga.
Vienas iš svarbių atsparumo veiksnių – valstybės sienos apsauga. Lietuva sukaupė didelę patirtį kovoje su neteisėta migracija, užtikrino sienos apsaugą fizinio barjero, sienos stebėjimo sistemų, padidintų žmogiškųjų išteklių pagalba.
Vidaus reikalų ministerija taip pat patvirtino integruotą pratybų ciklą „Šventaragis“, kuriose sąveiką stiprina Vidaus reikalų sistemos statutinės tarnybos, nevyriausybinės organizacijos, visuomenės nariai ir kariuomenė. Taip pat parengtos Atsparumo hibridinėms grėsmėms gairės, kuriomis siekiama sustiprinti bendrą vidaus reikalų sistemos statutinių tarnybų pasirengimą reaguoti į hibridines grėsmes. Siekiant patikrinti galimą gairių įgyvendinimą, jau surengtos ir hibridinėms grėsmėms skirtos taktinės pratybos.
Susitikime taip pat aptartos Rusijos keliamos grėsmės regiono šalių saugumui, migracijos situacija. Pasak viceministro, Lietuvoje neteisėtos migracijos iš Baltarusijos spaudimas sumažėjo. Šiemet pasieniečiai užkirto kelią apie 2,5 tūkstančio bandymų neteisėtai patekti į Lietuvą (per visus 2022 m. – virš 11 tūkst.). A. Abramavičius pabrėžė, jog vis dėlto situacija išlieka dinamiška ir nenuspėjama, nes vis daugiau šalių, pavyzdžiui Suomija ir Estija, susiduria su nerimą keliančiais neteisėtų migrantų srautais prie savo sienų.