Kultūros ministras Simonas Kairys Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų susitikime Briuselyje palaikė Europos Parlamento teisinį siūlymą sukurti europinę sistemą, skirtą gerinti menininkų, kultūros ir kūrybinių darbuotojų darbo sąlygas.
Šis siūlymas apima daug kultūros sektoriui svarbių aspektų – nuo meninių, kultūros studijų kvalifikacijų pripažinimo, kultūros paslaugų prieinamumo jaunimui gerinimo ir meninės išraiškos laisvės iki sąžiningo atlygio autoriams nustatymo, sektoriaus mobilumo skatinimo, ES programų procedūrų supaprastinimo ir kita.
Diskusijoje apie menininkų ir kultūros specialistų darbo sąlygų ES gerinimą kultūros ministras priminė, kad kūrėjai yra ES kultūros įvairovės, demokratinių vertybių puoselėtojai, gyvybingos ekonomikos dalis, neišvengiamai susidurianti su iššūkiais. Kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje, S. Kairys teigė, kad 2019–2022 m. visoje ES Lietuva buvo viena iš trijų šalių (kartu su Prancūzija ir Portugalija), kurioje augo dirbančiųjų kultūros sektoriuje skaičius (remiantis „Eurostat“ duomenimis). Be to, 88,5 proc. sektoriaus darbuotojų Lietuvoje dirba tik vieną darbą (ES vidurkis – 93 proc.).
„Visa tai rodo, kad kultūros ir meno sektoriui Lietuvoje stiprėja, kad jam pavyko įveikti pandemijos iškeltus iššūkius, taip pat pasitelkiant ir ES bei nacionalinės paramos priemones. Kultūros ir meno sektorių Lietuvoje nuosekliai stipriname ir toliau: didiname atlyginimus biudžetinio sektoriaus kultūros darbuotojams, stipendijas individualiems kūrėjams, investuojame į kultūros išteklių skaitmeninimą, naujas kultūros ir kūrybinių industrijų paslaugas ir produktus, sektoriaus atsparumo krizėms didinimą“, – diskusijoje kalbėjo S. Kairys. Taip pat ministras pasidalijo patirtimi, kaip Lietuvoje veikia Kultūros paso priemonė, galinti tapti pavyzdžiu ir kitoms šalims.
Savo pasisakyme kultūros ministras taip pat akcentavo būtinybę užtikrinti sąžiningą atlygį autoriams už jų kūrinių panaudojimą naujosiose technologijose, pavyzdžiui, apmokant dirbtinį intelektą. Svarbu sureguliuoti „buy-out“ ir „work for hire“ kontraktų naudojimą, kuriais naudojasi didžiosios VOD platformos, apeidamos ES teisės aktuose įtvirtintą autoriaus teisę į teisingą ir proporcingą atlyginimą. Ministro teigimu, globalių iššūkių akivaizdoje šalims narėms būtų tikslinga aktyviai veikti dar keliomis kryptimis: ES lygiu rinkti ir apdoroti tarp šalių palyginamą kultūros statistiką, toliau plėtoti sektoriaus mobilumą per tokius instrumentus kaip „Culture Moves Europe“, daugiau investuoti į kultūros sektorių, nepamirštant krizių paveiktų menininkų, tarp jų – Ukrainos kūrėjų.
ES kultūros ministrų tarybos sesijoje taip pat patvirtintos išvados dėl vaizdo žaidimų, akcentuojant tiek šio sparčiai išaugusio sektoriaus kultūrinį ir kūrybinį aspektą ir svarbą tolesnei kultūros ir švietimo raidai, tiek poreikį sudaryti sąlygas tolesnei šio sektoriaus plėtrai ir globaliam konkurencingumui.
Vizito Briuselyje metu Lietuvos kultūros ministras taip pat susitiks su 2024 m. pirmąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkausiančios Belgijos kultūros ministru Janu Jambonu. Abiejų šalių ministrai diskutuos europinės tapatybės klausimais, pasidalins nuomonėmis dėl bendradarbiavimo su Baltarusijos opozicija, aptars Belgijos pirmininkavimo prioritetus, mūsų šalies kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus skaitmeninę transformaciją bei gerąsias jo praktikas, ateitį po 2027 metų, taip pat Lietuvos ir Belgijos kultūrinio bendradarbiavimo galimybes.
S. Kairys trišaliame susitikime su Latvijos ir Estijos ir kultūros ministrėmis aptarė kultūros ir kūrybos sektoriaus plėtros Baltijos šalyse tendencijas, kultūros sektoriaus finansavimo, kovos su dezinformacija klausimus.