Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino jaunuosius mokslininkus – geriausius 2022 m. disertacijų autorius.

Sveikindamas jaunuosius mokslininkus šalies vadovas priminė lietuviško mėnraščio „Aušra“ pirmajame numeryje prieš 140 metų dr. Jono Basanavičiaus įrašytą palinkėjimą, kad mokslas ir švietimas lemia tautos bei valstybės pažangą. „Kiekvieno iš Jūsų, brangūs jaunieji mokslininkai, sėkmė – dar vienas liudijimas, kad Tautos Patriarcho išsakytas palinkėjimas su kaupu išsipildė mokslo srityje, – sakė Prezidentas ir padėkojo mokslininkams už pastangas gilinantis į pasirinktą mokslo sritį. – Jūsų įgytas mokslų daktaro laipsnis liudija, kiek daug galima pasiekti, pasitelkus intelektualinę drąsą, kūrybingumą ir kantrybę.“

Apdovanodamas metų disertacijų autorius, Prezidentas palinkėjo jiems niekada neprarasti mokslinio smalsumo ir pažinimo džiaugsmo, toliau su didžiausiu užsidegimu ir kantrybe siekti aukščiausių mokslo rezultatų.

Šalies vadovas padėkojo ir mokslinių darbų vadovams, kurie dalinosi sukauptomis žiniomis ir patirtimi, palaikė jaunuosius mokslininkus ir drąsino rinktis mokslo kelią, taip pat mokslo įstaigoms, kurios padėjo kurti, augti ir judėti pirmyn. „Ačiū, kad gausinate mūsų šalies mokslinį potencialą ir garsinate Lietuvos vardą tarptautinėje erdvėje“, – sakė Prezidentas.

Septynioliktus metus vykstančiam geriausios disertacijos konkursui šiais metais buvo pateiktos 108 disertacijos. 64 iš jų apgintos gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio srityse ir 44 – socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų srityse. Laureatais pripažinti 12 jaunųjų mokslininkų, iš jų „Geriausios 2022 m. disertacijos“ autoriais bus paskelbti du mokslininkai, apsigynę disertacijas Lietuvoje, ir išrinktos dvi Lietuvos piliečių disertacijos, apgintos užsienio mokslo ir studijų institucijose.

Geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų bei menų disertacijos nugalėtoja šiais metais tapo dr. Jurgita Radzevičė, jos darbo tema – „Iracionalumo raiška daugiakanalėje vartotojų elgsenoje“ (Kauno technologijos universitetas, mokslinė vadovė prof. dr. Jūratė Banytė).

Šiais metais geriausios gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų disertacijos autorė – Agnė Zdaniauskienė, jos darbo tema – „Biomolekulių charakterizavimas nanodalelių, padengtų apsauginiu sluoksniu, sustiprinta Ramano spektroskopija“ (Fizinių ir technologijos mokslų centras, mokslinis vadovas prof. habil. dr. Gediminas Niaura).

Trečioji nominacija – geriausia Lietuvos piliečio disertacija, apginta užsienio mokslo ir studijų institucijoje, šia nominacija siekiama pažymėti lietuvius, kurie siekia mokslo aukštumų užsienio mokslo ir studijų institucijose visame pasaulyje. Šios nominacijos geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų bei menų disertacijos nugalėtoja tapo dr. Rūta Petkutė, jos darbo tema – „The instrumentalization of academic lifeworlds, knowledge, and education: Lithuanian academics’ responses to the European higher education policy of curriculum restructuring“ (liet. „Akademinio gyvenamojo pasaulio, žinių ir švietimo instrumentalizacija: Lietuvos akademikų požiūris į europinę aukštojo mokslo studijų programų pertvarkos politiką“) (Talino universitetas, Estija).

Geriausios gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų disertacijos, apgintos Lietuvos piliečio užsienio mokslų ir studijų institucijoje, nugalėtoju tapo dr. Karolis Norvaiša, jo darbo tema – „Porphyrin Atropisomerism – a New Twist in Molecular Recognition and Supramolecular Architectures“ (liet. „Atropizomeracija Porfirinuose – nauja kryptis molekulių atpažinime ir supramolekų struktūrose“) (Trinity universitetas, Dublinas).

Visiems dvylikai laureatų įteikti Prezidento sveikinimo raštai. Nominacijų nugalėtojai gavo ir po ypatingą Prezidento dovaną – šalies vadovo iniciatyva perleistą pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ (1883–1886) rinkinį.