Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Vienoje susitiko su Austrijos vidaus reikalų ministru Gerhardu Karner. Susitikime aptarta saugumo situacija regione, pagalbos Ukrainai poreikis, migracijos tendencijos, civilinės saugos klausimai, specialiųjų pajėgų valdymo praktika, dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo galimybės.

Ministrė padėkojo Austrijai už neteisėtos migracijos krizės įkarštyje suteiktą pagalbą: Lietuvos pasieniečiams talkino 21 specialiųjų policijos pajėgų EKO Cobra pareigūnas. Austrija migrantų apgyvendinimui taip pat suteikė 50 modulinių namelių ir daug humanitarinės paramos, kuri reikšmingai prisidėjo prie migracijos krizės valdymo ir sienų saugumo užtikrinimo. Šiuo metu Austrija palaiko Lietuvos siekius įtvirtinti ES teisėje veiksmingus įrankius intrumentalizuotai migracijai valdyti. 

„Austrija  labai gerai supranta mums tenkančius iššūkius, kurie kyla dėl nenuspėjamos Baltarusijos ir Rusijos kaimynystės. Austrijos Vyriausybė ne tik kalba apie solidarumo svarbą, tačiau realiai teikia paramą. Karas Ukrainoje, instrumentalizuota migracija, išpuoliai prieš ES šalių infrastruktūrą, branduolinės  grėsmės ir informacinės atakos  tampa naujais iššūkiais visų šalių teisėsaugos darbui ir verčia ES šalis ieškoti naujų bendradarbiavimo formų, regioninio atsako galimybių“ , – pabrėžia ministrė.  

Ministrė A. Bilotaitė pristatė Lietuvos inicijuoto regioninio bendradarbiavimo  patirtis. Ministrės iniciatyva suburtas 7 valstybių – Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos ir Ukrainos vidaus reikalų ministrų bendradarbiavimo formatas leidžia operatyviai keistis informacija, organizuoti regionines konsultacijas dėl bendro atsako hibridinėms grėsmėms, vykdyti bendras pratybas, užtikrinti didesnį  svarbių infrastruktūros objektų saugumą. Nauja instrumentalizuotos migracijos banga ties Suomijos – Rusijos siena, verčia regiono šalis  ieškoti papildomų europinių saugumo priemonių. Suomija siūlo ES lygmens mechanizmą, kuris susidūrus su instrumentalizuota migracija  leistų visai stabdyti prieglobsčio prašymų priėmimą. Austrija siūlo prieglobsčio procedūras atlikti ne ES, o trečiosiose  šalyse. Lietuva palaiko abu šiuos sprendimus. Taip pat labai svarbu, kad kuo greičiau būtų pasiekti susitarimai dėl Migracijos ir prieglobsčio pakto ir Šengeno sienų kodekso pakeitimų.

Ministrai taip pat aptarė antrinės neteisėtos migracijos problemą, kuri tampa vis aktualesnė. Neteisėta migracija prie rytinių ES sienų paveikė ir Austriją, nes neteisėtų migrantų  tikslas dažniausiai yra Vokietija ir Austrija. Lietuva yra tik tranzito šalis ir šiemet jau sulaikė per 1 tūkst. per Latviją atvykusių migrantų. Dėl antrinės migracijos 11 Šengeno valstybių  yra atkūrusios vidaus sienų kontrolę.  Austrija palaiko ES išorės sienos apsaugos stiprinimo priemones, nes tai reiškia ir mažesnę antrinę migraciją į Austriją. Austrijoje šiemet prieglobsčio pasiprašė 50 tūkst. neteisėtų migrantų – tai 50 proc. mažiau nei pernai.  

Lietuvos ir Austrijos ministrai taip pat aptarė specializuotų pajėgų valdymo patirtis, tarnybų sąveiką reaguojant į hibridines grėsmes, neramumų malšinimo praktiką. Ministrė A. Bilotaitė apsilankė Austrijos policijos specialiajame dalinyje EKO Cobra ir kartu su Policijos generaliniu komisaru R. Požėla apdovanojo  Lietuvai per migracijos krizę talkinusius pareigūnus. EKO Cobra – tai Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ atitikmuo.

Ministrai taip pat aptarė policijos pajėgų integravimo svarbą atremiant hibridines grėsmes.

Siekdama užtikrinti vieningą pajėgų valdymą ir mažindama administravimo išlaidas, Austrija dar 2005 m. žandarmerijos pajėgas prijungė prie policijos.  Pasak  Austrijos vidaus reikalų ministro, šis sprendimas yra sėkmės pavyzdys, nes neliko kompetencijų konkurencijos ir užtikrintas vieningas pajėgų valdymas.

Lietuva šiuo metu taip pat įgyvendina sprendimus dėl didesnės statutinių įstaigų integracijos. Seimas netrukus svarstys Policijos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama į policijos sistemą integruoti Viešojo saugumo tarnybą (VST). VRM  taip pat parengė Atsparumo hibridinėms grėsmėms gaires, kuriomis stiprins statutinių tarnybų bendrą pasirengimą reaguoti į hibridines grėsmes. Pirmą kartą surengtos ir tarnybų sąveiką demonstruojančios hibridinėms grėsmėms skirtos taktinės pratybos „Sąveika 2023“, kuriose dalyvavo specialiosios policijos, VST ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pajėgos.

Pasak ministrės, akivaizdu, kad laikmečio iššūkiai reikalauja didesnės tarnybų integracijos. Šiuo keliu eina dauguma ES šalių.