Seime svarstomas Privalomojo turto vertinimo įstatymo projektas, kuriam jau pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, labiausiai naudingas pageidaujantiems nesąžiningo vertinimo paslaugų. Tuo įsitikinusios visos trys Lietuvos turto ir verslo vertintojus vienijančios profesinės organizacijos – jų teigimu, naujasis teisės aktas atneš sumaištį į vertinimo rinką, kurios paslaugomis kasmet pasinaudoja per 60 tūkst. šalies gyventojų ir įmonių.

„Projekto autoriai žarstosi skambiomis frazėmis, kad vietoj valstybinio rinkos reguliavimo bus įteisinta profesinė savivalda. Tačiau kokia gali būti savivalda, jei narystė profesinėje savivaldos organizacijoje nebus privaloma. Šios organizacijos nariai privalės atitikti kvalifikacijos reikalavimus ir gauti vertintojų atestatus. Tačiau tie paslaugų užsakovai, kurie norės neobjektyvaus vertės padidinimo ar sumažinimo, sėkmingai naudosis kitų vertintojų, nepriklausančių savivaldos organizacijai, paslaugomis – jokie reikalavimai tokių „vertintojų“ kvalifikacijai nėra keliami“, – stebisi Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Tauras Antanas Tupinis.

Turto deklaracijas patvirtins „savi“ vertintojai?

Lietuvos vertintojų rūmų valdybos pirmininkės Irmantos Krikščiūnienės teigimu, svarstomas įstatymo projektas atvers dvigubą landą korupcijai bei galimybei dirbtinai išpūsti ar sumažinti vertinamo turto kainą.

„Pirma, vertinti turtą ar verslą galės jokios kvalifikacijos neturintys asmenys. Kas gali paneigti, kad tokia „tvarka“ yra suinteresuoti ir kai kurie politikai, kuriems privalu teikti turto deklaracijas – juk patogu, kai deklaracijoje pateiktų duomenų tikrumą patvirtina bet koks vertintoju prisistatantis „savas“ žmogus, kuris ir po neobjektyvių vertinimų galės toliau sėkmingai užsiimti šia veikla“, – sako I. Krikščiūnienė.

Antra, projekte numatoma administracinės nuobaudos už netinkamai suteiktas vertinimo paslaugas, I. Krikščiūnienės teigimu, niekaip neatgrasys nesąžiningų rinkos dalyvių.

„Paprastas pavyzdys. Norintys pasipelnyti nekvalifikuoti veikėjai savo vertinimo paslaugą įkainos, pavyzdžiui, 1000 Eur, į šį įkainį jau įskaičiuodami būsimos 200 ar 500 Eur baudos dydį. Net ir „susirinkęs“ keletą nuobaudų, rinkos dalyvis ir toliau galės teikti vertinimo paslaugas. Be to, rinkos priežiūros institucijos skirtą nuobaudą bus galima skųsti administraciniam teismui – teismai savo ruožtu turės skirti ekspertizes ir svarstyti, ar konkretus turto objektas įvertintas laikantis tarptautinių vertinimo standartų“, – sako Lietuvos vertintojų rūmų valdybos vadovė.

Prieštarauja ir valstybės institucijos

Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos valdybos pirmininko Kęstučio Kristinaičio teigimu, net kelerius metus Finansų ministerijos brandintas įstatymo projektas LR Seimui buvo pateiktas su gausybe spragų.

„6 puslapių apimties įstatymo projektas sulaukė net 117 puslapių pastabų, gautų iš įvairių institucijų – akivaizdu, kad teisės aktas yra visiškai „žalias“ ir neparuoštas. Projektui gausybę pastabų turi ne tik vertintojų bendruomenė, bet ir valstybinės institucijos – Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba bei kitos “, – pastebi K. Kristinaitis.

Nacionalinė žemės tarnyba rašte Seimui išreiškė nuogąstavimus, kad priėmus naująjį įstatymo projektą gali būti manipuliuojama nuvertinant valstybės nuosavybėje esančius žemės sklypus. Pagal projektą, ginčyti vertintojų nustatyto turto vertę būtų galima tik teismine tvarka. Tarnybos manymu, toks reguliavimas sudarys prielaidą valstybinės žemės sklypus įsigyti ar išsinuomoti pigiau nei reali turto rinkos vertė, o kaskart dėl abejotinai nustatytos vertės kreiptis į teismą būtų neracionalus resursų švaistymas.

„Valstybės institucijų argumentai turėtų būti vertinami ypač rimtai. Juk su neapgalvotų reformų padariniais susidurs ne tik privatus sektorius – namų ūkiai ar verslas. Turime ir viešąjį sektorių, kuris valdo mūsų visų turtą, sudaro sandorius ir iš anksto identifikuoja grėsmę, kad vertinimai gali būti neobjektyvūs, ne valstybės naudai“, – sako K. Kristinaitis.

Prašo įteisinti profesinę savivaldą

Turto ir verslo vertintojų organizacijų vadovų nuomone, įstatymo projekto svarstymo eiga Seime kelia abejonių dėl kai kurių politikų suinteresuotumo palikti erdvės neobjektyviam turto vertinimui.

„Seimo Ekonomikos komitetas pateikė daug alternatyvių korekcijų projektui atsižvelgdamas į vertintojų bendruomenės pastabas, tačiau Biudžeto ir Finansų komitetas siūlymus ignoravo. Seimo narių Eugenijaus Gentvilo ir Kazio Starkevičiaus iniciatyva įregistruota dar viena įstatymo projekto alternatyva, pagal kurią būtų įteisinta reali profesinė savivalda – šią alternatyvą Biudžeto ir Finansų komitetas taip pat nutarė atmesti. Matome žūtbūtinį norą šventinio šurmulio periodu patvirtinti tokį įstatymo projektą, kuris sąžiningai veikiantiems rinkos dalyviams taps Damoklo kardu. Visgi turime vilties, kad dauguma Seimo narių balsuodami palaikys E. Gentvilo, K. Starkevičiaus ir Ekonomikos komiteto narių siūlomas alternatyvas“, – sako Kęstutis Kristinaitis.

Visos trys turto ir verslo vertintojus vienijančios organizacijos sutinka, kad dabartinis valstybinis rinkos reguliavimas yra neefektyvus, tad jį būtina keisti.

„Deja, naujasis projektas atneš dar daugiau chaoso. Nekart siūlėme, kad valstybinį reguliavimą pakeistų reali profesinė savivalda – vertintojais galėtų būti tik asmenys, priklausantys savivaldos organizacijai, atitinkantys profesinės kvalifikacijos reikalavimus ir turintys vertintojo atestacijos pažymėjimą. Taip būtų įteisinta profesinė savivalda, sėkmingai veikianti daugelyje Vakarų Europos valstybių“, – sako Lietuvos turto vertintojų asociacijos vadovas T. A. Tupinis.

Pasak jo, būtent to trūksta dabar svarstomame įstatymo projekte, kurį priėmus rinka būtų padalyta į dvi dalis: „Vienoje veiktų tik kvalifikuoti turto vertintojai, kurių veiklą prižiūrėtų savivaldos organizacija, kitoje – jokios kvalifikacijos neturintys asmenys, kurių veiklos niekas neprižiūrėtų. Retorinis klausimas – kieno paslaugomis tokiu atveju norėtų naudotis asmenys, kuriems rūpi ne objektyvus įvertinimas, o turto vertės išpūtimas ar sumažinimas?“.

Daugelis šalies gyventojų taip pat mano, kad turtą turėtų vertinti tik kvalifikuoti asmenys. „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, už tai, kad turtą vertintų tik kvalifikuoti specialistai, pasisako 74 proc. gyventojų. 9 proc. mano, kad turto vertinimo paslaugą galėtų atlikti ir nekvalifikuoti asmenys, o 17 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. „Spinter tyrimai“ apklausą atliko gegužės 19-26 dienomis, joje dalyvavo 1009 asmenys nuo 18 iki 75 metų.