Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Davoso pasaulio ekonomikos forume pabrėžė, kad pagalba Ukrainai ginant teisę egzistuoti yra laisvojo pasaulio pareiga, kurią Vakarų šalys privalo įvykdyti. Prezidentas akcentavo, kad didžiųjų pasaulio valstybių saugumo garantijos, nuolatinis karinės pagalbos teikimas, bendradarbiavimas su NATO ir derybos dėl narystės Europos Sąjungoje yra svarbiausi šių metų žingsniai, kurių turi imtis Vakarų šalys.

Dalyvaudamas viešoje diskusijoje apie Ukrainos ateities perspektyvas „Ukrainos horizontai“, Prezidentas atkreipė dėmesį į Ukrainos ryžtą ir konkrečius siekius. „Horizontas nėra tinkamas terminas, kai kalbame apie Ukrainą. Mes įpratę prie sąvokos, kad horizontas yra tolstanti ir nepasiekiama linija, tuo tarpu Ukraina turi labai aiškius tikslus, kurių siekia vykdydama reformas ir tuo pat metu gindama savo žmones, suverenumą ir teritorijos vientisumą. Mes daug padarėme padėdami Ukrainai, bet tai tik pusė darbo“, – sakė Lietuvos valstybės vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad Vakarų valstybių pagalba Ukrainai išlieka kritiškai svarbi. „Pasaulyje, dažniausiai ne be Rusijos įsitraukimo, atsirandant vis naujiems karštiesiems taškams, artėjant rinkimams JAV ir ES, mes negalime pamesti iš akių to, kas svarbiausia, nes Rusijos karinė agresija tiesiogiai daro įtaką viso Aljanso saugumui. Ukraina privalo likti NATO darbotvarkės viršūnėje“, – kreipdamasis į pasaulio politikos ir verslo lyderius sakė šalies vadovas.

Greta saugumo garantijų ir karinės paramos, kurią Ukrainai teikia sąjungininkai ir Ramštaino koalicijos dalyviai, pasak Lietuvos valstybės vadovo, labai svarbūs yra Ukrainos euroatlantinės integracijos žingsniai.

„Vilniaus NATO viršūnių susitikimas klausimą, ar Ukraina taps Aljanso nare, pakeitė į klausimą, kada Ukraina taps Aljanso nare. Lygiai taip, kaip pakviečiant Ukrainą deryboms dėl narystės, iš esmės jau atsakyta į klausimą dėl šalies buvimo Europos Sąjungoje“, – akcentavo Prezidentas.

Lietuva, pabrėžė valstybės vadovas, tikisi, kad derybos dėl Ukrainos narystės vyks neatidėliojant, jau kovo mėnesį. „Lietuva suteiks Ukrainai visą reikalingą pagalbą derybose“, – sakė Prezidentas.

Dar viena svarbi pagalbos Ukrainai kryptis – šalies atstatymas nelaukiant karo pabaigos. „Mes privalome parodyti Rusijai, kad jai nepavyks sugriauti Ukrainos valstybės. Aktyvus ES, G7 ir kitų valstybių-donorių dalyvavimas ir privataus sektoriaus įtraukimas yra sprendimo raktas“, – susirinkusiems į Davoso pasaulio ekonomikos forumą sakė Lietuvos valstybės vadovas.

Prezidentas akcentavo, kad vienas Ukrainos atstatymo šaltinių turėtų būti įšaldyti Rusijos aktyvai, taip pat sankcijas pažeidžiančių ar apeinančių juridinių asmenų turtas. Tokius sprendimus leidžiantys įstatyminiai aktai nuo 2024 m. sausio galioja Lietuvoje.