Kur keliausime 2024 metais: naujų skrydžių krypčių apžvalga ir rekomendacijos

Nuo didžiųjų Europos miestų iki įstabaus grožio turistinių kampelių – taip pasipildys Lietuvos oro uostų reguliarios kryptys naujuoju aviacijos sezonu jau visai netrukus – šį pavasarį. Iš Palangos bus galima nuskristi tiesiogiai į Amsterdamą, iš Vilniaus – į Krokuvą, o iš Kauno – į Berlyną, Pizą ir Zadarą.

2024 m. vasaros sezono reguliarių skrydžių sąrašas dar nėra galutinis ir gali pildytis, tačiau dabar jau prasideda geriausias laikas planuoti ir organizuoti savo keliones, nes naujomis kryptimis į Italiją ir Vokietiją iš Kauno bus galima tiesiogiai nuskristi jau nuo kovo pabaigos.

Lietuvos oro uostai pateikia trumpą apžvalgą, kurioje susipažinsite su skrydžių naujienomis, laukiančiomis šių metų šiltuoju sezonu.

Į Pizą – ne tik itališkos picos ir nuotraukos prie pasvirusio bokšto

Kas gali būti geriau už pavasarį vaizdingoje Toskanoje? Naują kelionių sezoną galima pradėti nuo Pizos ir garsiosios Stebuklų aikštės, apsuptos miesto architektūros paminklų – katedros, krikštyklos ir senųjų kapinių. Žinoma, Pizos bokšto išvengti neįmanoma. Į beveik 56 metrų, septynių aukštų pastatą galima užlipti laiptais ir savo kailiu pajusti, kokį įspūdį palieka garsusis pasvirimas.

Istorinio statinio nuokrypio laipsnis nuo vertikalės sudaro beveik 4 laipsnius. Ši problema italų inžinieriams galvos skausmą kėlė nuo pat bokšto statybų pradžios 1173 m., dėl to statybos truko kone du šimtmečius. Užtat dabar tūkstančius peržiūrų renka „YouTube“ vaizdo įrašai, kuriuose aiškinama, kaip 2001 metais pavyko stabilizuoti bokštą.

Muziejų ir istorinio paveldo Pizoje netrūksta, kaip ir  tradicinių picerijų, užkandinių, kavinių, restoranų. O pasimėgavus Toskanos skoniais, iš šio miesto patogu per 1–2 valandas pasiekti kitus regiono perlus – Florenciją ar Sieną. 

Į Pizos miestą nuo šių metų kovo 31 d. skraidins „Ryanair“ iš Kauno oro uosto.

Aplankykite žymiausius Berlyno muziejus

Kaip nuskridę į Paryžių daugelis pirmiausia skuba pamatyti Eiffelio bokštą ir Eliziejaus laukus su Triumfo arka, taip Berlyne turistus pasitinka miesto įžymybės – Brandenburgo vartai ir Reichstagas.

Paėję link Šprė upės pateksite į Berlyno muziejų salą ir galėsite pasigėrėti čia stovinčia įspūdinga katedra. Muziejuose galite praleisti ištisą dieną ar net dvi, nes eksponatų ir įtraukiančių ekspozicijų yra apsčiai. Vieną istorijos dalį pasakoja Senasis muziejus, kitą – Naujasis muziejus, o kur dar Senoji nacionalinė galerija, Bodės muziejus ir Pergamo muziejus. Ne veltui Muziejų sala kaip istorinė miesto širdis prieš 25 metus buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Vaikštinėdami mieste rasite ir „Madame Tussauds“ vaškinių figūrų muziejų – užėję į vidų išvysite visus žymius pasaulio žmones – Beyonce, Ludwigą van Beethoveną, Albertą Einsteiną ir galėsite prigulti ant kušetės greta Sigmundo Freudo. Kartu sužinosite, kaip istorinės asmenybės ir šiandienos garsenybės yra susijusios su Vokietija ir jos sostine.

Eidami Šprė upes pakrante tolyn į rytus, rasite Berlyno Sienos muziejų ir galėsite susipažinti, koks buvo gyvenimas Rytų ir Vakarų Berlyne, kai miestą buvo padalijusi 155 kilometrų ilgio ir apie 4 metrų aukščio siena. Šios ir kitos vietos perteikia ne tik istoriją, bet ir didelę emociją.

Kiek į vakarus nuo Berlyno centro plyti didžiulis zoologijos sodas, kuris yra vienas turtingiausių pasaulyje pagal gyvūnų rūšių įvairovę. Šį zoologijos sodą sudaro ir muziejus – akvariumas. Čia tikrai neprailgs ir visa pavasario diena.

Nuo kovo 31 d. skrydžius į Berlyną iš Kauno vykdys oro linijų bendrovė „Ryanair“.             

Krokuva – karališko spindesio miestas

Kelionė į senąją Lenkijos sostinę Krokuvą visada yra geras pasirinkimas trumpam pabėgimui nuo rutinos. Miestas pasitiks įdomiausiais istorijos lobiais ir nudžiugins gardaus bei sotaus maisto ragautojus.

Miesto deimantas yra karališkoji Vavelio pilis. Joje kadaise gyveno Lenkijos karaliumi tapęs Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, pradėjęs Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją. Jogailos valdymą vietos gidai vadina Lenkijos „Aukso amžiaus“ pradžia, o pagarbą valdovui atspindi jo sarkofagas Vavelio katedroje.

Kitas šiame regione turistų gausiai lankomas objektas yra Veličkos druskos kasyklos, vienos iš seniausių druskos kasyklų pasaulyje, kuriose atsiveria įspūdingos požeminės galerijos, labirintai, šachtos ir kristalų magija. Vaikštant po kasyklas nuolat stebins lenkų fantazija ir kūrybiškumas – atskiras pasaulis, sukurtas iš druskos.

Krokuvą iš Vilniaus bus galima pasiekti nuo gegužės 3 d. su „airBaltic“.

Amsterdamo kanalų žavesys 

Amsterdamas – miestas, kurį tyrinėti galite pėsčiomis, dviračiu ar laivu. Jis – atviras ir laisvas, o jame tvyrančią atmosferą greitai pajusite įžengę į pagrindinę „Dam“ aikštę ar užsisakę ekskursiją laiveliu visą miestą jungiančiais kanalais. Miesto architektūra nepalieka abejingų.

Nyderlandų Karalystės sostinę, kaip ir Berlyną, labai pamėgę kultūros bei meno gerbėjai – čia esančius muziejus kasmet aplanko milijonai turistų. Amsterdame aplankyti didžiuosius muziejus yra labai patogu: nacionalinis olandų dailės ir istorijos muziejus „Rijksmuseum“, modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus „Stedelijk“ ir Vincento van Gogho muziejus yra greta vienas kito. Kad nereikėtų laukti eilėse, bilietus pravartu įsigyti iš anksto internetu, o atėjus į muziejų tiesiog nerti į meno pasaulį, iš arti pamatyti garsiausių pasaulio dailininkų darbus ir pajausti jų spinduliuojamas emocijas.

Jei smalsu, kaip gyvena Nyderlandų karališkoji šeima, būtinai užsukite į Karališkuosius rūmus. Lankytojams atviri kai kurie rūmų kambariai bei menės, o audiogidas – puikiai parengtas ir išsamus – papasakos daugiau apie Nyderlandų karalystę ir jos valdovus. Aplink rūmus esančiose gatvėse pilna įvairių parduotuvių, kur įsigysite suvenyrų ir kitų lauktuvių – viena populiariausių, žinoma, yra ar olandiški sūriai.

Amsterdamas bus pasiekiamas iš Palangos oro uosto nuo gegužės 29 d. su „airBaltic“ skrydžiais.

Vasaros malonumai ant Adrijos jūros kranto

Kroatijos miestas Zadaras atvykėlius iš jūros pusės pasitinka įspūdingais vartais, kadaise saugojusiais nuo Osmanų imperijos piratų. Vartai liudija, kad XVI amžiuje Zadaras buvo virtęs jūrų tvirtove, nes buvo turtingos ir įtakingos Venecijos respublikos dalis.

Apskritai, šio miesto gatvės ir architektūra – tarsi iliustracijos Europos istorijos vadovėliui nuo Romos imperijos ar dar senesnių laikų, kai šis uostas buvo svarbi prekybos kelių sankirta. Tad Zadare galima išvysti ir romėnų forumo liekanų, ir Bizantijos epochos paminklų, tokių kaip Šv. Marijos bažnyčia, pastatyta 1066 m., vėliau papildyta Renesanso ir Baroko elementais.

Dabar Zadaras – atviras, pulsuojantis ir gyvas miestas. Tuo įsitikinsite tiesiog prisėdę bet kurioje iš lauko kavinių senamiestyje, Žmonių aikštėje. Atrodo, kad visus rūpesčius čia nupučia lengvas jūros vėjas. Patyrinėję vietos restoranų valgiaraščius, greitai rasite, kur gaminami geriausi patiekalai iš šviežių jūros gėrybių.

Saule ir jūra galima mėgautis tiek apylinkių paplūdimiuose, tiek įsigijus trumpą kelionę laivu iki idiliškai atrodančių salų, kur poilsiautojų bus dar mažiau, o laikas tarsi išnyks.

Panašūs pojūčiai aplankys ir nusprendus iš Zadaro keliauti į priešingą jūrai pusę – giliau šalyje esančius nacionalinius parkus. Vienas garsiausių yra už poros valandų kelio automobiliu – Plitvicų ežerų nacionalinis parkas. Vietiniai pataria, kad geriausia čia atvykti iš pat ryto, kai parkas tik atsidaro. Tuomet yra ramiausia gėrėtis gamtos stebuklu, kurį sudaro 16 susisiekiančių ežerų, 90 krioklių ir gaubia sodri žaluma.

Saulėtoji Kroatija laukia keliautojų iš Lietuvos – nuo birželio 1 d. Zadarą su Kaunu sujungs „Ryanair“ skrydžiai.

Daugiau naujienų - Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime soc. tinkle X arba Linkedin