Spaudos centras
Spaudos centras
2024 m. sausio 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Konstitucijos salėje sausio 17 d. į pirmą posėdį susirinko Seimo Ateities komiteto Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupė (toliau – Darbo grupė). Tai istorinė akimirka, kai kartu su DI elitu buvo aptarti svarbūs žingsniai dėl DI ateities Lietuvoje, o ambicingi planai kelia siekį prisidėti prie globalios DI plėtros ir paversti Lietuvą šioje srityje inovacijų epicentru.
„Darbo grupė siekia tapti autoritetinga bendruomene, galinčia sujungti skirtingas privataus sektoriaus, akademinės bendruomenės, verslo organizacijų atstovų nuomones, kur būtų vieningas požiūris į DI naudą, siekiant išvengti pasaulinio DI atotrūkio bei užtikrinant, kad ši technologijai būtų naudinga visiems žmonėms ir būtų taip reguliuojama, kad netrukdytų inovacijoms ir nekeltų pavojaus pagrindinėms žmogaus teisėms“, – kalbėjo Dirbtinio intelekto darbo grupės pirmininkė Rasa Petrauskienė.
„Tai ne tik technologinis iššūkis, bet ir politinės valios klausimas. Ir, kad šį pokalbį perkėlėme į politinį lygmenį, tai teikia daug vilčių“, – pastebėjo vienas iš 2018 m. Lietuvos DI strategijos kūrėjų, Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis. Jo įžvalgos ir mintys dėl DI plėtros Lietuvoje paskatino gyvą diskusiją tarp dalyvių. Vienas iš aštresnių kampų buvo tai, kokį proveržį dirbtinio intelekto srityje Lietuva gali pasiekti ir kokį lyderiaujantį vaidmenį gali prisiimti šioje sparčiai besivystančioje srityje.
„Turime neatsilikti nuo viso pasaulio. Ar mes galime būti tie, kurie pasinaudoja šiuo pramonės revoliucijos pasikeitimu?“ – retorinį klausimą susirinkusiesiems uždavė Seimo Ateities komiteto pirmininko pavaduotojas Matas Maldeikis. Jis pabrėžė, kad reikia turėti savo ambiciją ir sukurti progresyvią dirbtinio intelekto krypties politiką ir darbotvarkę.
Anot Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos nario, Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Pauliaus Pakutinsko, Lietuvos patirtis yra labiausiai subalansuoto atsakymo ieškojimas, kaip technologijos gali būti reguliuojamos ir palaikomos kuriant dirbtinį intelektą visuomenės labui.
Diskutuojant apie DI ateities iššūkius buvo pabrėžta, kad politikų atsakomybė – užtikrinti, kad visuomenė būtų pasirengusi priimti DI įtaką, nes kitaip ateityje gali kilti didelė socialinė atskirtis dėl darbo rinkos pokyčių. Saugumo kontekste pastebėta, kad nemokėdami naudotis DI, rizikuojame tapti neraštinga ir pažeidžiama visuomene, kuri bus atvira manipuliavimui ir dezinformacijai, o tai kelia ne tik saugumo, bet ir geopolitinę riziką. Tik žinios ir įgūdžiai, žinojimas (angl. knowledge), kaip valdyti DI, yra ginklas, kuris gali apsaugoti visuomenę netampant šios technologijos vergais, pažymėjo dauguma posėdžio dalyvių.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas akcentavo esminį momentą, įvardydamas naujos valdžios atsiradimą ne tik šalia tradicinių valdžių, bet ir DI kūrėjų rankose. Jų įtaka neapsiriboja tik savo sfera, bet gali turėti reikšmingų padarinių, o tai politikams kelia iššūkį – gebėti valdyti ne fantastinius kiborgus, bet realius individus, kurių rankose slypi galinga technologija, galinti formuoti įvairius aspektus ir paveikti kitus žmones.
Darbo grupė įsipareigojo aktyviai dirbti, siekdama Lietuvos ambicijų įtvirtinimo šioje svarbioje srityje, atsižvelgiant į dirbtinio intelekto skverbties mastą, šios technologijos raidos ir jos poveikio visuomenei scenarijus ir tendencijas. „Pradėjome darbą ir jis labai atviras. Į Darbo grupės posėdžius bus kviečiami aukšto lygio ekspertai, puikiai išmanantys DI problemas, čia nebus nepatogių temų. Svarbu, kad grupėje būtų atstovaujamas visų balsas – politikų, mokslininkų, verslo ir visos visuomenės“, – baigdama posėdį sakė Darbo grupės pirmininkė R. Petrauskienė.
Seimo Ateities komiteto Dirbtinio intelekto darbo grupė įžengė į naują epochą – erą, kurioje šios technologijos tampa švyturiais, vedančiais Lietuvą proveržio ir inovacijų link.
Posėdyje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi: Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius; Kauno technologijų universiteto Dirbtinio intelekto centro vadovė Informatikos fakulteto prof. dr. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė; Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Kognityvinių skaičiavimų grupės vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Olga Kurasova; Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vyr. analitikė dr. Birutė Liekė; Vytauto Didžiojo universiteto Taikomosios informatikos katedros docentas dr. Darius Amilevičius; dirbtinio intelekto agentūros WhyAI įkūrėjas Antanas Bernatonis; advokatų kontoros INVENT advokatas prof. dr. Mindaugas Kiškis; UAB „Agmis“ pardavimų vadovas Marius Kvedaravičius; Rocket Science Baltics reklamos padalinio vadovas Simonas Naudžius; Vaiva.AI įkūrėjas, verslo plėtros vadovas Jonas Paulauskas; Lietuvos moksleivių sąjungos prezidento patarėjas Titas Skudas; Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Loreta Tauginienė; Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus patarėja dr. Julija Umbrasaitė; iFuture INVESTMENTS finansų ir investavimo ekspertė ir vadovė Lietuvoje ir Latvijoje Gintarė Narkevičiūtė-Jurgelionė; UAB „Agmis“ pardavimų vadovas Lukas Vaznelis.
Skaitmeninė Lietuva yra vienas iš prioritetinių Ateities komiteto darbotvarkės klausimų.