Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa Lietuvoje pradėta vykdyti prieš 20 metų. Nepaisant nuolatinių tobulinimų programa veikia ne taip efektyviai, kaip galėtų: kasmet šia liga suserga apie 400, o miršta apie 200 moterų ir tai vis dar yra antras dažniausias onkologinis susirgimas tarp jaunų, iki 40–45 metų amžiaus, moterų Lietuvoje. Be to, pagal prevencinę programą kiekvienais metais patikrinama vos apie 15–19 proc. moterų, o skaičiuojant per vieną patikros ciklą (3 metus) – apie 45 proc.
Įvardytos problemos paskatino Vyriausybės rūmuose surengti apskritojo stalo diskusiją „Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinei programai Lietuvoje 20 metų: kur esame, kur einame?“. Renginyje buvo išsamiai aptarti dvidešimtmetį Lietuvoje vykdomos prevencinės programos rezultatai ir kalbėta apie galimus programos tobulinimo būdus. Diskusijoje dalyvavo Nacionalinio vėžio instituto, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos, pacientų, šeimos gydytojų organizacijų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Vidurio ir Vakarų Lietuvos Onkologinių ligų atrankinės patikros programų koordinavimo centro ir verslo atstovai.
„Šiandienos tema itin svarbi, nes yra susijusi su gyvybėmis, kurias mes prarandame, bet galėtume neprarasti. Kasmet jau ilgą laiką veikiančioje Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje būta įvairių patobulinimų, tačiau ja vis dar naudojasi neįtikėtinai mažai moterų, kurioms priklausytų tai daryti, o sergamumo ir mirtingumo rodikliai – nemąžta. Labai svarbu, kad šiandien čia susirinko žmonės, turintys įvairių įžvalgų ir jų diskusija padės mums suprasti, kodėl situacija yra būtent tokia. Turime atrasti būdų, kaip galima būtų padidinti besinaudojančiųjų programa skaičių, būdų, kurie padėtų suvokti, kad rūpintis savo sveikata privalome prevenciškai, dar tada, kol nejaučiame skausmų, kol dar nereikia gydymo, kol dar nėra per vėlu“, – sako diskusiją pradėjusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Diskusijos moderatorė Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais dr. Živilė Gudlevičienė pastebėjo, kad 20 metų Lietuvoje vykdoma Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa nepasiekė savo tikslų, kai tuo tarpu Skandinavijoje, vykdant šią prevencinę programą, gimdos kaklelio vėžys jau tapo reta onkologine liga (pvz., Suomijoje šiuo metu esama 5 kartus mažiau mirčių nei Lietuvoje). Kad Lietuvoje programa būtų efektyvi, pasitikrinti turėtų bent 80 proc. 25–59 m. moterų, kurioms priklauso dalyvauti programoje. Ji taip pat pabrėžė, kad vertinant vėžio susirgimus (gimdos kaklelio, plaučių, odos ir kt.) gimdos kaklelio vėžys yra visiškai išgydomas nustačius jį anksčiausiose stadijose, todėl prevencijos vaidmuo sprendžiant sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio problemą yra lemiamas. „Turime visas priemones, jas nuolat tobuliname, atrodo, sudarome vis palankesnes sąlygas profilaktikai, tačiau pacientės neatvyksta tikrintis. Šiandien privalome kalbėtis, keistis informacija, vieni kitiems pagelbėti ir rasti būdus, priemones ir žodžius, kurie įtikintų moteris tikrintis ir padėtų šią ligą paversti itin retu mirčių nebeatnešančiu susirgimu“, – susirinkusiesiems sakė Ž. Gudlevičienė.
Renginyje Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pristatė 20 metų Gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos vykdymo Lietuvoje apžvalgą ir laukiamus pokyčius, kurie padės padidinti naudojimosi programa rodiklį iki 70 proc. Taip pat apžvelgti sergamumo ir mirtingumo pokyčiai Lietuvoje nuo 2004 m.: konstatuota, kad pradėjus programą matytas progresas šiuo metu yra sumažėjęs – grįžo į lygį, kuris buvęs prieš pradedant vykdyti programą.
Pristatyti atliktos moterų apklausos rezultatai – priežastys, lemiančios menką moterų nedalyvavimą Gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje: kalbėta apie tai, kad dažniausiai moteris nuo tyrimo atlikimo atgraso nemalonių pojūčių, neigiamų rezultatų baimė, neigiama aplinkinių patirtis, gėdos jausmas, abejonė dėl profilaktinio tyrimo naudos ir kt.
Susirinkusiesiems pristatyta ir šiuo metu diegiama ir nuolat tobulinama Centralizuoto pacientų kvietimo dalyvauti prevencinėse programose sistema: kaip duomenys (pvz., moterų dalyvavimo programoje duomenys, amžius, įvairūs ligos istorijos duomenys, aktuali gyvenamoji vieta, be perteklinių asmens duomenų) panaudojami programos dalyvių atrankai, kaip duomenys perduodami vėžio prevencijos programos koordinavimo centrams ir kt.
Diskusijoje keltos gimdos kaklelio vėžio profilaktikos problemos: komunikacijos ir informacijos apie gimdos kaklelio vėžį, jo prevenciją ir vakcinaciją nuo šį vėžį sukeliančio žmogaus papilomos viruso (ŽPV) trūkumas. Kalbėta apie vakcinacijos nuo ŽPV situaciją Lietuvoje, galimą privataus sektoriaus indėlį didinant vėžio prevencijos programos efektyvumą, planuojamas ir jau vykdomas edukacines-informacines kampanijas. Pabrėžta, kad egzistuoja būtinybė edukuoti visuomenę apie ligų prevenciją nuo itin ankstyvo amžiaus, o įvairių institucijų specialistams – aktyviai keistis informacija ir nuolat kelti savo kvalifikaciją.