Pirmąją vasario savaitę prasidėjęs Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas palydėtas jaunųjų ūkininkų protestu. Briuselyje į gatves pirmiausia išriedėjo belgų ūkininkai su traktoriais, vėliau prie jų prisijungė olandai. Su jais solidarizuojasi portugalai, latviai, Liuksemburgo jaunieji ūkininkai.

Europos jaunųjų ūkininkų taryba (CEJA) drauge su 27 organizacijų atstovais, vasario 1 d.,  išplatino bendrą kreipimąsi, kuriame prašoma spręsti ne tik žemės ūkio sektoriuje įsisenėjusias problemas, bet ir kylančius naujus iššūkius. 

Skęsta biurokratiniuose reikalavimuose

Iš Briuselio sugrįžęs Vytenis Grigas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) valdybos narys, atsakingas už mūsų šalies jaunųjų ūkininkų atstovavimą CEJA, sako, kad belgus, olandus, prancūzus protestuoti paskatino iš esmės tos pačios priežastys, kurios aktualios ir Lietuvoje dirbančiai jaunajai ūkininkų kartai.

Jaunieji ūkininkai skęsta biurokratiniuose reikalavimuose. Taisyklių pas mus kasmet tik daugėja ir dėl to jaunimas net nebenori dalyvauti įvairiuose investiciniuose projektuose. Kitas svarbus klausimas – žemės ūkio paskirties žemės prieinamumas. Ne paslaptis, kad kai kuriose ES šalyse jaunieji ūkininkai net neturi galimybių įsigyti žemės – jos išpirktos stambių ūkininkų, bendrovių, koncernų“, – pagrindinius jaunųjų ūkininkų rūpesčius įvardijo V. Grigas.

Prieš monopoliją žemės ūkyje

Jis taip pat pabrėžė, kad būtina mesti dideles pastangas tam, kad į žemės ūkį būtų galima pakviesti daugiau jaunų žmonių. Šiandieną ES tik 11 proc. ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų. „Jei neužtikrinsime sklandesnės kartų kaitos kaime, neliks daug smulkių ir vidutinių ūkių, kurie užtikrina sveiką konkurenciją. Jei susiklostytų toks scenarijus, žemę dar greitesniu tempu supirks stambūs koncernai ir įmonės. Susidarytų monopolija, stambūs žaidėjai pradėtų užsiimti lobizmu politikoje ir galiausiai valdytų savo produkcijos kainą ir kokybę. Visos maisto grandinės gale – vartotojas ir šiuo atveju, manau, jis nukentėtų, nes mokėtų daugiau už prastesnę kokybę. Konkurencija reikalinga, nes tuomet visi siekia išlaikyti kuo aukštesnę kokybę už priimtiną kainą“, – pažymėjo V. Grigas.

Nori gaminti patys

Jis taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną problemą, kuri paskatino jaunuosius ūkininkus išeiti į gatves – iš trečiųjų šalių į Europą plūstančią žemės ūkio produkciją. Ant europiečių stalų atkeliauja daug jautienos ir kitų žemės ūkio produktų iš Argentinos, Brazilijos. Jaunieji ūkininkai siekia, kad būtų apribotas maisto produktų, kurių patys europiečiai gali pasigaminti šalių viduje, importas iš minėtų šalių.

Daug diskutuota ir apie tai, kad būtina užkirsti kelią ES ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos (Mercosur) bloko prekybos susitarimui. Šiuo susitarimu siekiama sumažinti importo tarifus pramonės ir farmacijos prekėms – daugiausia Europos – bei žemės ūkio produktams. Ūkininkai turi pagrįstų baimių, jog padidėjus konkurencijai su Pietų Amerikos šalimis, kurioms netaikomi tokie griežti ir brangiai atsieinantys ES aplinkosaugos reikalavimai, dar labiau sumažės jų produkcijos kainos, jie taps nekonkurencingi.

„Dabar sukurtos tokios taisyklės, kurios dirbtinai skatina mažinti gyvulininkystės sektorių ES. Tiesą sakant, jeigu mes patys galime užsiauginti jautieną, kodėl mes turime importuoti argentinietišką ar brazilišką produkciją? Taip pat sužinojome, kokie rusiškų grūdų kiekiai pasiekia ES rinką. Skaičiai tikrai šokiruojantys, importo mastas papiktino visus ūkininkus“, – tikino V. Grigas.

Siekia konstruktyvaus dialogo

Šiemet birželį vyks EP rinkimai. Jaunieji ūkininkai su CEJA priešakyje iš naujojo EP tikisi, kad bus sklandžiau sprendžiami žemės ūkio klausimai. „Jaunieji ūkininkai yra pasirengę atlikti savo vaidmenį užmezgant konstruktyvų dialogą, kurio tikslas – rasti ilgalaikius sprendimus, o ne trumpalaikę politinę naudą. Kad tai įvyktų, prioritetas turi būti iniciatyvų, galinčių sukurti pridėtinę vertę ūkyje palaikymui, atsisakant šališkų diskusijų naudingų vienai ar kitai partijai“, – teigiama CEJA išplatintame pranešime.

Vasario 1 d. CEJA išplatino bendrą kreipimąsi, kurį pasirašė 27 šalių atstovai, įskaitant ir LJŪJS. CEJA ragina sprendimų priėmėjus išgirsti jaunuosius ūkininkus ir galiausiai pateikti strategiją, kurioje būtų aiškiai nurodoma kaip bus užtikrinama kartų kaita kaime, kokios priemonės padės jaunajai ūkininkų kartai sėkmingai veikti ekonominiu požiūriu, išpildant jiems keliamus aplinkosaugos reikalavimus.