Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska išvyksta į Hagą (Nyderlandų Karalystė), kur vasario 14 d. pasirašys Liublianos – Hagos Konvenciją dėl tarptautinio bendradarbiavimo tiriant genocido nusikaltimą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus bei kitus tarptautinius nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos.

Liublianos – Hagos konvencija bus skirta stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą tiriant genocido nusikaltimą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus bei kitus tarptautinius nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos.

Konvencija sukuria tai, ko nebuvo anksčiau – pagrindą teisinės pagalbos teikimui, ekstradicijai ir nuteistųjų perdavimui tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui tarp šalių, kurios neturi sudariusios dvišalių susitarimų. Konvencijoje taip pat yra aiškiai apibrėžiama nukentėjusiųjų, liudytojų ir ekspertų apsauga, nukentėjusiųjų teisės, įskaitant ir jų teisę į žalos atlyginimą.

„Pasirašydami Konvenciją siunčiame svarbų signalą – pasaulio šalys yra pasiryžę stabdyti nebaudžiamumą už sunkiausius tarptautinius nusikaltimus. ES rėmuose turime Europos arešto orderio ar Europos tyrimo orderio institutus, kurie yra pakankami teisiniai instrumentai siekiant gauti pagalbą baudžiamajame procese. Ši konvencija sukurs teisinį pagrindą bendradarbiauti su valstybėmis už ES ribų, siekiant gauti įrodymus ar prašyti išduoti įtariamuosius, kaltinamuosius, nuteistuosius. Tai užkardys tarptautinių nusikaltėlių slėpynes“, – teigia teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Prie Konvencijos gali prisijungti bet kuri valstybė. Vasario 14 d. Konvencijos Protokolą oficialioje ceremonijoje pasirašys 20 valstybių. Konvencija oficialiai įsigalios praėjus trims mėnesiams nuo momento, kada ją ratifikuos trečioji valstybė.

Iniciatyva sudaryti tokio tipo tarptautinę sutartį gimė 2011 m., Argentinai, Belgijai, Mongolijai, Nyderlandams, Senegalui ir Slovėnijai įsteigus „Savitarpio teisinės pagalbos iniciatyvą“.

Konvencijos poreikis kilo argumentuojant, kad esamas teisinis reguliavimas tarptautinėse sutartyse yra fragmentuotas bei nepakankamas tam, kad pagrindinių tarptautinių nusikaltimų nacionaliniai tyrimai būtų vykdomi sklandžiai.

Lietuva oficialiai išreiškė palaikymą tokios tarptautinės sutarties inicijavimui 2013 m. ir tapo viena iš valstybių, palaikančių iniciatyvą. Konvencija buvo vienbalsiai priimta 2023 m. gegužės 15 – 26 d. Liublianoje (Slovėnijos Respublika) vykusioje diplomatinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo 68 valstybės.