Tebesitęsiančio karo Ukrainoje, kylančių palūkanų normų ir lėto pasaulio ekonomikos augimo kontekste, 2023 m. eksporte palyginti su 2022 m. laikotarpiu, atitinkamai atliepė pasaulinė situacija. Su ekonominiais sunkumais susiduria dauguma pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių. Tačiau sudėtingos ekonominės aplinkos kontekste, tam tikrų aukštųjų technologijų produktų eksportas, kaip rodo 2023 m. duomenys, yra mažiau jautrus nepalankiems išorės šokams palyginus su žemesnės pridėtinės vertės produktais.

Globalūs iššūkiai

Centriniams bankams laikantis iki šiol nematytos palūkanų didinimo politikos, Kinijos ekonomikai toliau stagnuojant, karinių konfliktų pasekoje energetinių produktų kainoms esant destabilizuotoms, su ekonominiais sunkumais susiduria dauguma pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių. Todėl mažėja ir paklausa lietuviškai produkcijai.

2023 m. bendra Lietuvos prekių eksporto vertė susitraukė 11 proc., palyginti su 2022 m. Eksporto vertė mažėjo visose prekių eksporto kategorijose: lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporte (-11 proc.),  energetinių produktų eksporte (-8,0 proc.) ir prekių reeksporte (-12 proc.). Nepaisant to, kad Lietuvos eksporto rezultatai nepasiekė rekordinio 2022 m. lygio, tačiau buvo geresni nei 2021 m. Taigi galima teigti, kad 2023 m. Lietuvos eksporto vertės išlaikė balansą tarp pastarųjų dvejų metų eksporto rezultatų. Teigiamos tendencijos matyti Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriuje, kurio eksportas 2023 m. ir toliau augo (3,1 proc.). Šis sektorius yra susijęs su aukštųjų ir vidutinių-aukštųjų technologijų produktų gamyba, todėl eksportas yra atsparesnis paklausos svyravimams, ypač besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje kontekste.

2023 m. Lietuva eksportavo prekių už 39,4 mlrd. eurų ir tai buvo 11 proc. (arba 4,9 mlrd. eurų) mažiau, palyginti su 2022 m. Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportuota už 19,5 mlrd. eurų (49 proc.), energetinių produktų – 5,0 mlrd. eurų (13 proc.), o prekių reeksporto vertė – 15,0 mlrd. eurų (38 proc.).

Įtaką turėjo eksporto kiekiai ir eksportuojamų prekių kaina

Detaliau analizuojant lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto 2023 m. dinamiką per eksporto kiekių ir kainų prizmę, matyti, kad rezultatams įtakos turėjo abu veiksniai. Didžiąja dalimi (apie 2/3) eksporto vertės mažėjimą lėmė susitraukę eksporto kiekiai, o šiek tiek mažesne dalimi (apie 1/3), tačiau taip pat reikšmingai eksporto vertę koregavo eksportuojamų prekių kainų mažėjimas.

Lietuviškos kilmės prekių eksporto kainos 2023 m. traukėsi apie 4 proc. Labiausiai kainų mažėjimas paveikė chemijos ir pagrindinių metalų pramonės gaminius, kurių eksporto kainos krito atitinkamai 21 proc. ir 17 proc. Tačiau ne visus Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius paveikė eksporto kainų kritimas, pavyzdžiui, motorinių transporto priemonių, priekabų, puspriekabių, kitų transporto priemonių ir įrangos gaminių eksporto kainos toliau augo (8,5 proc.), o pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų eksporto kainos paaugo beveik 7 proc.

Vertinant Lietuvoje pagamintų prekių (be energetinių produktų) eksporto kaitą pagal atskirus ūkio sektorius, matyti, kad 2023 m. didesne ar mažesne apimtimi eksportas traukėsi daugelyje sektorių. Labiausiai mažėjo chemijos pramonės gaminių eksportas (-39 proc.), tam įtakos daugiausiai turėjo sumažėjęs trąšų bei plastiko ir jo gaminių eksportas. Mažiau, bet neigiamai prie lietuviškos kilmės prekių eksporto kaitos prisidėjo baldų ir medienos pramonė (-16 proc.), tabako pramonė (-14 proc.), vaistų pramonės (-10 proc.), drabužių, tekstilės ir odos pramonė (-8,9 proc.).

2023 m. daugiausia lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportuota į Vokietiją (11,4 proc.), Lenkiją (8,1 proc.), Nyderlandus (7,8 proc.), Švediją (6,9 proc.) ir Jungtinę Karalystę (6,0 proc.). Praėjusiais metais eksportas traukėsi praktiškai į daugelį rinkų, tačiau Vokietijos ekonomikos sunkumai stipriai prisidėjo prie Lietuvos eksporto mažėjimo, dėl kurių lietuviškos kilmės prekių eksportas į šią šalį sumažėjo daugiausiai – traukėsi 406 mln. eurų (-15 proc.).

Eksportas į Rusiją ir Baltarusiją mažėja

Karo Ukrainoje kontekste, 2023 m. Lietuvoje pagamintų prekių (be energetinių produktų) eksportas į šalis agresores – Rusiją ir Baltarusiją – menksta. Į Rusiją lietuviškos kilmės prekių eksportuota 98 mln. eurų (-56 proc.), į Baltarusiją – 19 mln. eurų (-25 proc.) mažiau, palyginti su 2022 m. Tuo metu lietuviškų gaminių eksportas į Ukrainą paaugo 43 mln. eurų (23 proc.) ir Ukraina buvo viena iš rinkų, kuri teigiamai prisidėjo prie lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo.

Kalbant apie prekių reeksportą, jo vertė per 2023 m. susitraukė 2,0 mlrd. eurų (-12 proc.). Daugiausiai reeksportuota prekių į Latviją (15 proc.), Rusiją (14 proc.), Baltarusiją (11 proc.), Lenkiją (8,2 proc.) ir Estiją (7,6 proc.). Daugiausiai reeksportas mažėjo būtent į pagrindinę reeksporto rinką – Latviją (-31 proc.). Prekių reeksportas reikšmingai mažėjo ir į Rusiją, t. y. net 468 mln. eurų (-18 proc.), tačiau išaugo į Baltarusiją (263 mln. eurų arba 19 proc.). Kalbant apie Vidurio Azijos šalis, su kuriomis yra siejamas sankcionuotų prekių patekimas į Rusijos rinką, matomos skirtingos tendencijos. Pavyzdžiui, pernai reeksportas mažėjo į Kazachstaną (-21 proc.), Armėniją (-20 proc.), Uzbekistaną (-4,5 proc.). Vis dėlto net ir sumažėjęs reeksportas į šias šalis vis dar ženkliai viršijo 2021 m. reeksporto apimtis, iki Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Tuo metu reeksportas ir toliau augo į Kirgiziją (19 proc.), taip pat į Turkiją (10 proc.) ir Sakartvelą (13 proc.).

Išsamesnę Lietuvos prekių eksporto apžvalgą ir eksporto raidos scenarijus Inovacijų agentūra pateiks vasario mėn. pabaigoje.