Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos valstybės dienos atkūrimo išvakarėse, susitiko su Lietuvai akredituotais užsienio šalių ambasadoriais.
Savo kalboje metiniame susitikime su užsienio šalių diplomatiniu korpusu šalies vadovas pabrėžė, kad Rusija ir toliau išlieka didžiausia ir tiesiogine grėsme euroatlantiniam saugumui. Pasak šalies vadovo, yra akivaizdu, kad Rusijos elgesys nesikeis, todėl privalome stiprinti savo saugumą ir gynybinius pajėgumus, taip pat skirti visapusišką pagalbą Ukrainai, pirmiausia – karinę.
Šalies vadovas akcentavo, kad sutelktos ir bendros tarptautinės bendruomenės pastangos siekiant sustabdyti Rusijos karą Ukrainoje ir užtikrinti, kad karinė agresija nepasikartotų ateityje, yra itin svarbios.
„Vis dėlto vien empatijos ir moralinės paramos nepakanka, kad šis karas būtų laimėtas. Visai tarptautinei bendruomenei reikia aiškios strategijos ir pasiryžimo siekti Ukrainos pergalės. Norėdami padėti kitiems, turime pasirūpinti, kad mūsų pačių saugumas būtų stiprus, o atgrasymas ir priešakinė gynyba – patikimi. Turime užtikrinti, kad NATO išliktų stipriausias aljansas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Prezidentas dėkojo Vokietijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) už tvirtą įsipareigojimą Lietuvos ir viso regiono saugumui, taip pat ir kitiems NATO sąjungininkams už karinių pajėgų dislokavimą mūsų šalyje ir produktyvų bendradarbiavimą gynybos srityje.
Lietuvos vadovas akcentavo, kad stiprus transatlantinis ryšys yra nepakeičiamas Europos saugumo ramstis ir jam nėra alternatyvos. Pasak Prezidento, Europa turi stengtis dar daugiau ir tapti stipresnė visais atžvilgiais, ypač saugumo ir gynybos srityse, tačiau Europa negali būti atsiejama nuo transatlantinio ryšio su Jungtinėmis Valstijomis.
„Nežinomybė ir netikrumas dėl politinių ciklų Europoje ir už Atlanto neturėtų tapti kliūtimi plėtojant šiuos nepamainomus ryšius. Turime ir toliau kurti patikimą partnerystę su JAV. Turime stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą. Kitų alternatyvų tiesiog nėra“, – kalbėjo Prezidentas.
Prezidentas akcentavo svarbiausius šių metų ES darbotvarkės aspektus – ES narystės derybų pradžią su Ukraina ir Moldova, ilgalaikės finansinės paramos teikimą Ukrainai, sankcijų Rusijai politikos tęstinumą. G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva, kaip atviros ekonomikos šalis, daug dėmesio skiria ES bendrosios rinkos stiprinimui, investicijoms į inovacijas ir naujų tarptautinių partnerysčių kūrimui.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva didžiuojasi, jog šiuo metu pirmininkauja Trijų jūrų iniciatyvai (3SI) – dinamiškam regioninio bendradarbiavimo formatui, vienijančiam bendramintes šalis tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų.
„3SI yra platesnių Europos ir pasaulio demokratinių valstybių pastangų skatinti rinką ir investicijas į patikimą junglumą regioniniu ir pasauliniu mastu dalis. Džiaugiuosi, kad jau šių metų balandį Lietuvoje priimsime Trijų jūrų viršūnių susitikimo ir verslo forumo dalyvius“, - kalbėjo Prezidentas.