Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pranešimas diskusijoje „Flank-Tastic? NATO rytinio flango atgrasymo ir gynybos žemėlapis“ Miuncheno saugumo konferencijoje

Ekscelencijos,

Ponios ir ponai,

vienas pagrindinių NATO principų – sąjungininkių saugumo nedalomumas. Šio holistinio požiūrio mums reikia kaip niekada anksčiau, kad galėtume spręsti nūdienos saugumo iššūkius ir grėsmes.

Kartu, kaip saugumo bendruomenė, esame didžiulės kovos priešakinėje linijoje. Kovos, kurioje ant kortos pastatytas visų Europos šalių saugumas, laisvė ir ateitis.

Pagrindinis Putino Rusijos tikslas, išsakytas ne vieną kartą, yra atkurti ir toliau plėsti imperiją. Tai sukuria didžiulį spaudimą visai taisyklėmis grindžiamai pasaulio tvarkai. Rusija žiauriai užpuolė Ukrainą. Rusija kelia ultimatumus NATO ir Jungtinėms Valstijoms. Rusija kišasi į Sahelio, Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos regionų reikalus ir juose sėja chaosą. Ji grasina dislokuoti branduolinius ginklus kosmose.

Rusijos vadovybė atvirai niekina tarptautinę teisę ir visus teisinius – bei moralinius – įsipareigojimus. Jie siekia galios ir dominavimo. Pagal jų pasaulėžiūrą, silpniesiems nelieka nieko kito, kaip tik pasiduoti.

Siekdama atkurti savo imperiją, Rusija naudoja tris svarbias priemones.

Pirma, skleisdama dezinformaciją, žaisdama emocijomis ir klaidindama žmonių protus, ji siekia iškreipti tikrovę. Versdama mus abejoti savimi, Rusija tikisi susilpninti mūsų ryžtą.

Antra, Rusija manipuliuoja atviromis demokratinėmis sistemomis, korumpuodama ir papirkinėdama sprendimų priėmėjus. Dujų, naftos, branduolinės energijos ir didelių pinigų srautų instrumentalizavimas nėra naujas reiškinys ir artimiausiu metu nesibaigs.

Trečia, Rusija švaistosi branduoliniais grasinimais, kad įvarytų baimę ir paralyžiuotų mūsų sprendimus bei veiksmus. Nepaisant to, jos vadovybė nėra savižudiška. Jie reaguoja tik į galios kalbą. Kalbą, kurią turime atgaivinti Vakaruose.

Ponios ir ponai,

norėdami sėkmingai pasipriešinti, visi turime būti išmokę sunkias pamokas. Mūsų ankstesnės prielaidos buvo klaidingos. Nei ekonominis bendradarbiavimas, nei dalijimasis gerove, nei kultūriniai ryšiai nepadės užtikrinti taikaus sambūvio su Rusija.

Putinas neatsisakys savo tikslų, nebent bus priverstas tai padaryti. Rusija lengvai nepasikeis.

Šiandien susiduriame su mums visiems gerai pažįstama ekspansijos, destrukcijos ir autokratinio valdymo grėsme. Keičiasi tik viršelis – šiandien rašizmas, vakar komunizmas, prieš tai – autokratinis carizmas. Esmė visada lieka ta pati.

Ką galima padaryti? Jau pateikiau keletą pastebėjimų. Nors Rusija remiasi baime, ji taip pat yra linkusi bijoti. Mūsų silpnumas ją padrąsina, tačiau ji yra linkusi atsitraukti vos išvydus mūsų tvirtumo ir ryžto ženklus.

Maskvoje aiškiai suvokiamas esminis demokratinių Vakarų pranašumas. Pagrindinis mūsų uždavinys – tuo pasinaudoti.

Norėdami sėkmingai spręsti Rusijos klausimą, turime veikti bent penkiais lygmenimis.

Pirma, politiniu lygmeniu Rusija turi būti izoliuota. Negalima spausti rankos žudikui, kuris naikina savo oponentus, iš kurių paskutinis – Aleksejus Navalnas.  Ne – jaukiems prieglobsčiams ar lengvatoms Putino sąjungininkams ir bendrininkams Vakaruose. Ne – laisvei Rusijai skleisti savo įtaką. Taip – Putino teismui Hagoje.

Taip pat privalome parodyti, kad Rusijos veiksmai duoda priešingą rezultatą, prioritetu laikydami būsimą Ukrainos narystę NATO. Svarbiausia, kad vienytume panašiai mąstančias šalis ir padėtume tiems, kurie kovoja su Rusijos prievarta ir agresija.

Antra, kariniu lygmeniu turime stiprinti NATO ir taip atgrasyti nuo bet kokių bandymų imtis agresijos. Tai reiškia, kad reikia investuoti į mūsų pajėgumus, neapsiribojant dabartine 2 proc. apatine riba. Mums reikia siekti 3 proc. ir daugiau.

Mūsų karinė pramonė taip pat turi augti sparčiau, kad patenkintų tiek Ukrainos, tiek mūsų pačių poreikius. Jei nepasirūpinsime savo saugumu, viskas gali būti prarasta!

Itin svarbu bus išplėsti NATO priešakinę gynybą iki tinkamo lygio. Labai svarbu kiekvienoje Baltijos šalyje užtikrinti nuolatinį brigados dydžio karinį buvimą. Taip pat būtina užtikrinti ir jūrų bei oro komponentus. Turime sukurti patikimą ir stiprų pajėgumą imtis atsakomųjų veiksmų.

Kad įsitikintume, jog mūsų gynybos planai veiksmingi, turime periodiškai rengti plataus masto pratybas. Taip pat reikia išlaikyti patikimą branduolinį atgrasymą ir niekada nepamiršti, kad mūsų atgrasymo pagrindas yra transatlantinių sąjungininkų buvimas – „batai ant žemės“.

Trečia, ekonominis lygmuo. Turime sužlugdyti Rusijos ekonomiką, kuri maitina karą. Mums reikalingos kuo griežtesnės sankcijos su stipriais kontrolės mechanizmais, užkertančiais kelią bet kokioms spragoms.

Ketvirta, mokslo ir technologijų srityje negali būti jokio bendradarbiavimo, jokių technologijų ar žinių perdavimo Rusijai. Negalima pjauti šakos, ant kurios sėdime!

Penkta, privalome priešintis bet kokiems Rusijos bandymams naudotis kultūros, įskaitant populiariąją kultūrą, kanalais savo ideologijai skleisti. Artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, turime užtikrinti, kad sportas nebus naudojamas žiauriems nusikaltimams užglaistyti. Nė vienas Rusijai atstovaujantis sportininkas neturėtų būti įsileistas į tarptautines žaidynes.

Ponios ir ponai,

štai tokios mano mintys apie Rusijos sustabdymo strategiją. Žinau, kad daug prašau, o ką jau kalbėti apie reikalavimus.

Vis dėlto, susidūrę su egzistencine grėsme, turime imtis iniciatyvos. Turime sukurti naujų dilemų – naują neužtikrintumą – ir priversti Rusiją brangiai sumokėti.

Mūsų veiksmus turėtų apibrėžti ne tik dabartiniai poreikiai, bet ir aiški strateginė perspektyva.

Mums reikia ilgalaikės aktyvaus sustabdymo strategijos. Užuot tuščiai sėdėję savo gynybinėse pozicijose, turime patys aktyviai formuoti įvykių eigą ir apriboti Rusijos galimybes tęsti žiaurų karą Ukrainoje. Neleisti jai įnešti nestabilumo į kitas pasaulio dalis.

Mūsų pareiga – priimti šį iššūkį ir apsaugoti mūsų laisvę bei gerovę.

Turime išteklių. Privalome rasti ryžto ir jėgų veikti – ir laimėti.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas