Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) nuo 2010 m. vykdo prieglobsčio prašytojų Lietuvoje priėmimo ir apsaugos sąlygų stebėseną. LRK stebėtojai vyksta į pasienio padalinius ir kitas vietas, kuriose laikinai apgyvendinti prieglobsčio prašytojai ir vertina ar Lietuvoje yra užtikrinamos jų teisės. LRK stebėtojams apibendrinus 2023 m. surinktus duomenis paaiškėjo, kad prieglobsčio prašytojams dažniausiai buvo užtikrinamos tinkamos priėmimo sąlygos, tačiau susirūpinimą LRK specialistams kelia užsieniečių galimybės pasiprašyti prieglobsčio apribojimai bei negrąžinimo principo (non-refoulement) nesilaikymas, kai užsieniečiai „apgręžiami“ atgal į Baltarusiją, nepaisant realios rizikos patirti fizinį smurtą iš Baltarusijos pareigūnų arba įstrigti pasienyje esant nepalankioms ir sveikatą sutrikdyti galinčioms oro sąlygoms.
Prieglobsčio prašytojų poreikių atliepimas – gerėja
LRK specialistai prieglobsčio prašytojų Lietuvoje priėmimo ir apsaugos sąlygų stebėseną kiekvienais metais vykdo memorandumo dėl tarpusavio bendradarbiavimo pagrindu, kurį pasirašė kartu su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Stebėtojai vertina, kokios materialinės priėmimo sąlygos užtikrinamos prieglobsčio prašytojams, ar jiems prieinamos pagrindinės paslaugos (medicinos, psichologo, užimtumo ir kt.), stebi ar visi užsieniečiai gali pasinaudoti teise pasiprašyti prieglobsčio ir kt. Siekiant kuo didesnio objektyvumo, vizitų metu informacija renkama trimis būdais: vizualiai, ką stebėtojai mato savo akimis; pokalbiu su prieglobsčio prašytojais; pokalbiu su prieglobsčio prašytojus apgyvendinusios įstaigos atstovais. Po kiekvieno stebėsenos vizito LRK stebėtojai rengia išsamias ataskaitas, formuluoja išvadas ir teikia rekomendacijas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad žmonių poreikiai būtų atliepiami geriausiu įmanomu būdu.
2023 m. pastebėta, kad lyginant su 2021 ir 2022 m., prieglobsčio prašytojų poreikiai yra atliepiami geriau, pasienio padaliniuose iš esmės užtikrinamos reikiamos priėmimo ir apsaugos sąlygos. LRK stebėtoja Justina Karaliūtė sako, jog pastebima, kad priėmimo sąlygų pagerėjimas gali būti susijęs su tuo, kad 2023 m. ženkliai sumažėjo prieglobsčio prašytojų skaičius, tad jiems galima užtikrinti kokybiškesnį gyvenimą ir daugiau privatumo. Vis dėlto, J. Karaliūtė atkreipė dėmesį, kad užsieniečių, kurie neturi prieglobsčio prašytojų statuso, priėmimo sąlygos neatitinka standartų. Pastebėta tendencija, kad neturint prieglobsčio prašytojų statuso, užsieniečiai buvo sulaikomi be teismo sprendimo, sulaikymo metu jiems nebuvo leidžiama pasinaudoti telefonu, tam tikrais atvejais neatliepiami net higienos poreikiai. LRK stebėtojai išskiria ir kitą susirūpinimą keliančią tendenciją – pastebima, kad užsieniečių teisė pasiprašyti prieglobsčio yra smarkiai apribota, taip pat nesilaikoma negrąžinimo principo.
Lietuvoje registruojamų prieglobsčio prašymų skaičius mažėja, o ES – auga
2023 m. Lietuvoje toliau nuosekliai mažėjo registruojamų prieglobsčio prašymų skaičius. Lyginant su 2022 m., šis skaičius krito du kartus, o lyginant su 2021 m. – aštuonis kartus. Prieglobsčio prašymų skaičiaus mažėjimas tiesiogiai atsispindi ir LRK stebimoje situacijoje pasienio kontrolės punktuose (PKP).
LRK atliktas tyrimas rodo, kad būta atvejų, kai įstatymo numatyta prieiga prie prieglobsčio procedūros ne visuomet veikė ir nebūtinai yra efektyvi. 2023 m. mažėjo ir fizinių galimybių pasiprašyti prieglobsčio PKP, nes metų eigoje pasienyje su Baltarusija buvo laikinai uždaryti du tokie punktai. Registruotų prieglobsčio prašymų skaičiai itin rezonuoja vertinant Lietuvą ES kontekste. „Priešingai nei Lietuvoje, bendrai ES prieglobsčio prašytojų skaičius pastaruosius dvejus metus reikšmingai augo. Vien per 2022 m. prieglobsčio pasiprašiusių žmonių skaičius ES, lyginant su 2021 m., išaugo net 64 proc. 2023 m. taip pat buvo stebimas augimas, kuris, lyginant su 2022 m., siekė daugiau nei 20 proc.“, – sako J. Karaliūtė.
Iki šiol Lietuvoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu ribojama užsieniečių teisė pasiprašyti prieglobsčio, kadangi galiojantis reglamentavimas leidžia neregistruoti „apgręžiamų“ užsieniečių prieglobsčio prašymų. „Nepriklausomi stebėtojai neturi galimybės betarpiškai stebėti pasienyje su Baltarusija vykstančių procesų bei neturi prieigos prie „apgręžiamų“ asmenų. Netgi LRK stebėtojai, veikiantys susitarimo su Valstybės sienos apsaugos tarnyba pagrindu, prileidžiami tik prie tų asmenų, kurių prieglobsčio prašymai buvo registruoti. Tokioje situacijoje neįmanoma įsitikinti ar laikomasi teisės aktuose numatyto individualaus kiekvieno „apgręžiamo“ asmens situacijos vertinimo. Dėl pastatyto fizinio barjero žmonės, norintys pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje, yra priversti rizikuoti savo sveikata ar net gyvybe. Stebėtojų surinkta ir viešai prieinama informacija kelia susirūpinimą dėl tikėtino negrąžinimo principo nepaisymo. Tam tikrais atvejais užsieniečiai „apgręžiami“ atgal į Baltarusiją nepaisant realios rizikos patirti fizinį smurtą iš Baltarusijos pareigūnų arba įstrigti pasienyje esant nepalankioms ir sveikatą sutrikdyti galinčioms oro sąlygoms“, – sako J. Karaliūtė.
Nors įstatyme numatytos tam tikros išimtys ir įtvirtintas individualus vertinimas sprendžiant ar žmogus turėtų būti „apgręžtas“ atgal į Baltarusiją, LRK neturi duomenų, kad toks individualus vertinimas būtų atliekamas. Išimtys daromos tik Baltarusijos piliečiams, itin retais atvejais – Rusijos Federacijos piliečiams ir tiems užsieniečiams, kurių sveikatos būklė yra kritinė. Anot J. Karaliūtės, Latvijoje 2023 m. buvo „apgręžti“ 13 863 užsieniečiai, o dėl humanitarinių priežasčių įsileisti 428 (3 proc.) užsieniečiai. Tuo tarpu Lietuva per tą patį laikotarpį dėl humanitarinių priežasčių, LRK turimais duomenimis, įsileido mažiau nei 10 užsieniečių (0,3 proc.), aprašytų metinėje LRK stebėsenos ataskaitoje.
Įtvirtinti būdai pasiprašyti prieglobsčio – neveiksmingi?
Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, prieglobsčio Lietuvoje galima pasiprašyti trimis būdais: pasienio kontrolės punktuose arba tranzito zonose; Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje; esant Lietuvos teritorijoje – Migracijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniuose. Siekiant išsiaiškinti ar Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje esantys užsieniečiai turi realią galimybę pasinaudoti efektyvia prieiga prie prieglobsčio procedūros Lietuvoje, LRK 2022 m. atliko tyrimą apie prieigą prie prieglobsčio procedūros Lietuvoje, 2023 m. tyrimas buvo papildytas. Atlikus tyrimą padarytos išvados, kad Minske esančioje Lietuvos Respublikos ambasadoje prieglobsčio prašymus pateikti gali tik tie užsieniečiai, kurie turi galiojantį kelionės dokumentą bei teisę būti Baltarusijoje patvirtinantį dokumentą. Kitiems procedūra nėra prieinama ir prašymus pateikę žmonės susiduria su išsiuntimo į kilmės valstybę rizika.
Panašios išvados prieitos ir aiškinantis ar užsieniečiai turi galimybę prieglobsčio pasiprašyti pasienio kontrolės punktuose. Bandant kreiptis dėl prieglobsčio pasienio kontrolės punktuose, žmonių likimas atsiduria Baltarusijos pareigūnų rankose, t. y. prieglobsčio pasiprašyti gali tik tie užsieniečiai, kuriuos po dokumentų patikrinimo praleido Baltarusijos pareigūnai. Stebėti ir tokie atvejai, kada Baltarusijos pareigūnams praleidus užsieniečius atvykti į Lietuvą, prieglobsčio prašymai Lietuvoje vis tiek nebuvo registruojami, o žmonės siunčiami atgal į Baltarusiją.
Nors Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje yra įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė kitose šalyse ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir ja naudotis, pastaraisiais metais Lietuvoje ši teisė apribota ir dažnam prie Lietuvos išorės sienų atsidūrusiam užsieniečiui neprieinama.
Nuoroda į ataskaitą: https://redcross.lt/veiklos/prieglobscio-ir-migracijos-programa/stebesena-2/