Vitamino terminą 1912 metais pirmasis pavartojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas (Kazimierz Funk). Vitaminai (lot. vita – gyvybė, gyvenimas, aminum – aminas) – nedidelės molekulinės masės biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini normaliai organizmo medžiagų apykaitai bei gyvybinei veiklai. Jie atlieka kofermentinę, antioksidacinę, hormoninę funkcijas, reguliuoja organizmo energinius procesus. Paprastai organizmas vitamino molekulių negamina visiškai arba gamina pernelyg mažai, todėl jų turi būti gaunama su maistu ar specialių vitaminų preparatų forma. Žmonėms reikalingi įvairūs vitaminai – tiek vandenyje, tiek riebaluose tirpūs. Organizmui jie yra būtini, nes be jų negalėtų vykti daugelis gyvybiškai svarbių reakcijų.

Šiuolaikinė problema – hipovitaminozė

Šiuolaikiniam žmogui, ypač pramoninių šalių gyventojui, sunku gauti pakankamą kiekį mitybos požiūriu visaverčių produktų, nes jie brangūs arba rečiau aptinkami masinėje prekyboje. JAV atsitiktinės atrankos būdu atliktas masinis mitybinis tyrimas atskleidžia faktus, kad žmonės su maistu gauna:

• 25–50 proc. mažiau vitamino A nei referencinės maistinės vertės (RMV);
• 25 proc. mažiau vitamino C nei RMV;
• 80–90 proc. mažiau vitamino E nei RMV;
• 25 proc. mažiau folio rūgšties nei RMV;
• 50 proc. mažiau kalcio nei RMV ir t. t.

Be abejo, svarbiausias maisto medžiagų šaltinis yra kasdienis mūsų maistas. Tačiau, ar šiandien galime būti tikri, kad su maistu gauname visų būtinų medžiagų? Rafinuotas, technologiškai perdirbtas maistas, nors skanus ir atrodo estetiškai, dažnai nėra visavertis, stokoja reikalingų maisto medžiagų, būtinų sveiko organizmo raidai ir fiziologinių funkcijų palaikymui. Pasikeitus produktų sudėčiai ir sumažėjus maisto medžiagų kiekiui, neretam pasireiškia organizme vitaminų trūkumas – hipovitaminozė. Jai esant pacientai pradeda jausti silpnumą, mažėjantį apetitą, žmogus tampa nervingas, susilpnėja organizmo atsparumas ligoms. Kiek organizmui reikia vitaminų, priklauso nuo šiuolaikinio gyvenimo tempo, mitybos pobūdžio, klimato sąlygų, kitų vidinių ir išorinių veiksnių

Vitaminų trūkumo priežastys:

• Maisto sudėtis – maiste turi būti tam tikras kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Sutrikus racionaliam šių komponentų santykiui, keičiasi ir vitaminų bei mineralų poreikis.
• Nuolatinė nervinė įtampa, stresas, lėtinis nuovargis.
• Aplinkos temperatūra – daugelio vitaminų reikia daugiau, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė ar žemesnė nei įprasta. Esant aukštesnei temperatūrai, daugiau vitaminų ir mineralų pasišalina iš organizmo su prakaitu. Ypač padidėja vitaminų A, B1, B2 ir C, kalio, magnio poreikis, kai organizmą kartu veikia aukšta temperatūra ir ultravioletiniai spinduliai.
• Fizinis krūvis – vitaminų (ypač B1, B2, B6, PP ir C) ir mineralų (kalio, magnio) poreikis yra tiesiogiai proporcingas fiziniam krūviui.
• Infekcijos/virusinės ligos – sergantiesiems jomis daugelio vitaminų ir mineralų poreikis padidėja.
• Moters organizmo fizinės būklės pakitimas (moterų natūralus ciklas, nėštumas, kūdikio maitinimas krūtimi) – didina organizmo vitaminų ir mineralų poreikį.
• Amžius – daugiau vitaminų ir mineralų turi būti vyresnio amžiaus žmonių maiste, nes jų rezorbcija žarnyne yra sumažėjusi.
• Lėtinės ligos – daugiau vitaminų ir mineralų reikia sergantiesiems lėtinėmis ligomis, taip pat šių ligų profilaktikai.

Tinkamas vitaminų pasirinkimas priklauso nuo gamybos technologijos

Kalbant apie vitaminų ir mineralų papildus, būtina atsiminti esminius dalykus:

• Vitaminai ir mineralai reikalingi, vertingi ir duoda naudos tik tada, kai jų organizmui stinga. Jei vitaminų ir mineralų organizmui pakanka, papildomas jų vartojimas neduoda jokios naudos ar net gali būti žalingas. Tačiau hipervitaminozės atvejų realiame gyvenime, taigi ir klinikinėje praktikoje beveik nepasitaiko.
• Labai gausus vitaminų ir mineralų vartojimas gali pakenkti sveikatai, todėl rekomenduojami saugių dozių maisto papildai, kurių sudėtys yra artimos rekomenduojamai paros normai.
• Pripažinus ir nusprendus, kad vitaminų ir mineralų papildų reikia vartoti, svarbiausia pasirinkti tokį, kuris garantuotų fiziologinį jų poveikį, veiksmingumą ir maksimalų pasisavinimą.

Vaistinėse galima įsigyti įvairių maisto papildų, sudarytų iš vitaminų, mikro- ar makroelementų,

tačiau jų maistinė ir fiziologinė vertė nėra vienoda. Naujausių tyrimų duomenimis, pagal klasikines technologijas pagaminti maisto papildai, kuriuose mikro- ir makroelementai yra susimaišę viename

sudėtiniame preparate, nėra racionalūs fiziologiniu požiūriu, nes jų sudedamosios dalys skrandyje iš tabletės išsiskiria vienu metu. Skrandžio terpėje jos gali nepalankiai sąveikauti, sudaryti netirpius ar sunkiai rezorbuojamus junginius arba netgi slopinti vieni kitų aktyvumą. Pavyzdžiui, pagal klasikinę technologiją „sumaišyti“ geležis ir magnis absorbcijos metu slopina vienas kito poveikį, netgi veikia antagonistiškai. Dėl nevisiškos rezorbcijos ar netirpių junginių sudarymo tokie preparatai gali dirginti virškinimo trakto gleivinę, sukelti dispepsiją, pilvo diskomfortą.

Siekiant padidinti vitaminų ir mineralų preparatų veiksmingumą, pagerinti jų pasisavinimą ir fiziologinį aktyvumą, buvo pasiūlyta įvairių gamybos būdų ir technologijų. Tyrimai rodo, kad labiausiai prie fiziologinio veikimo ir jų veiksmingumo priartėjo EC (angl. enteric coating) technologija. Šia technologija apdoroti vitaminai ir mineralai atsparūs skrandžio rūgštinei terpei, net 60–80 proc. sudedamųjų dalių išsiskiria žarnyno terpėje. Tuo tarpu vitaminai ir mineralai, pagaminti ne pagal EC technologiją, yra ardomi skrandžio rūgščių, dėl to vitaminų ir mineralų veiksmingumas mažėja. Tokiu atveju tik apie 20 proc. sudedamųjų dalių išlieka ir pasiekia žarnyno terpę.

Vitaminų ir mineralų deriniai pagaminti taikant EC technologiją: preparato sudėtyje esantys

vitaminai ir mineralai padengiami specialiu selektyvaus tirpumo sluoksniu. Todėl, pavyzdžiui, kalcis ir magnis iš tabletės atsipalaiduoja skrandyje, o kiti mineralai – tik žarnyne. „Priešiškai“ veikiantys geležis ir magnis „nesusitinka“ absorbcijos metu ir neblokuoja vienas kito aktyvumo. Taip užtikrinamas optimalus vitaminų ir mineralinių medžiagų pasisavinimas ir fiziologinis poveikis, nes preparato sudedamosios medžiagos atsipalaiduoja ir išsiskiria toje virškinimo trakto vietoje, kurioje organizmas jas geriausiai pasisavina.

EC technologijos pranašumai:

• Sudedamosios medžiagos (mineralai, vitaminai) apsaugotos nuo ardomojo skrandžio rūgščių poveikio;
• Medžiagos, keliaudamos virškinimo traktu, laipsniškai išsiskiria ten, kur reikia, todėl jos ne suyra pakeliui, o maksimaliai pasisavinamos;
• Skrandis ir kitos virškinimo trakto dalys apsaugomos nuo dirginamojo mikroelementų ir vitaminų poveikio (tai ypač aktualu jautrų skrandį turintiems asmenims);
• Sumažėja alergijų rizika, nes vitaminai ir mineralai atsipalaiduoja laipsniškai ir nuosekliai, o ne vienu metu koncentruotai.