Paskelbus krovininės laivybos pradžią, Nemunu gabentas rekordinis krovinių kiekis
Praėjusių metų rugpjūtį pabaigtas ambicingas projektas, kurio metu buvo modernizuotas laivybos kelias tarp Kauno ir Klaipėdos, jau raško savo sėkmės vaisius. AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) skaičiuoja, kad pernai paskelbus krovininės laivybos pradžią, jau atlikta 12 reisų baržomis, kurių metu nugabenti 203 jūriniai konteineriai, 1500 tonų metalo gaminių krovinių ir VVKD pagamintos 50 tonų svorio rampos automobiliams, naudojamos „Smiltynės perkėloje“. Vandens kelių logistiką pasirinkusios įmonės teigia, kad upių transportas padeda optimizuoti krovinių maršrutus ir mažinti bendrą įmonės generuojamą CO2 pėdsaką nei vežant juos automobilių kelių transportu.
Šiemet planuojama, kad krovinių kiekis augs. Pagrindinis Lietuvos vandens kelias (E41) driekiasi Nemuno upe ir Kuršių mariomis, jis jungia Kauną ir Klaipėdą, o taip pat yra transeuropinio vidaus vandenų transporto tinklo TEN-T dalis. Šis kelias Kauną tiesiogiai sujungia su Klaipėdos uostu ir tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje. Vidaus vandens kelių direkcija pradėjus reguliariai gabenti krovinius Nemunu, vien pirmojo etapo metu suplanavus pervežti 100 tūkst. tonų krovinių per metus. Sutartys su krovinių pervežėjais aktyviai sudarinėjamos, juos vilioja galimybė patogiai ir efektyviai gabenti krovinius, ypatingai nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius.
„Kaip ir sausomos keliuose, taip ir laivyboje – vos tik pagerėja sąlygos, iškart pastebimi pokyčiai. Laivų skaičius Nemune auga, o verslo dėmesys krovinių pervežimu upėmis sparčiai didėja. Šiuo metu vidaus laivyba vidaus keliais išgyvena sniego gniūžtės efektą – vis daugiau verslų ir žmonių sužino apie naujas galimybes, ima dalyvauti laivyboje – taip įsisuka ekonomikos ratas. Krovinių kiekiai Nemune jau siekia rekordus, tačiau ateityje laukia galimybės vystyti žaliąją laivybą - Lietuva pretenduoja tapti pirmoji šalis Europoje, turinti nuosavą elektrinių krovininių laivų flotilę, kurią sudarytų 6 elektriniai laivai-stūmikai, 12 nesavaeigių baržų, 27 baterijų konteineriai bei uostų infrastruktūra“, – teigia VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
650 tonų sveriantis UAB „Kaunas Metal“ armatūros krovinys į baržą buvo pakrautas Klaipėdos jūrų uoste KLASCO krovinių terminale ir 2023 m. spalio 16 d. atplukdytas į Kauno žiemos uostą. Sėkmingas bendradarbiavimas lėmė tai, kad krovinių reisai Nemunu taps reguliarūs.
„Mūsų įmonė tiekia plieno gaminius savo klientams visoje Šiaurės Europoje, kurioje požiūris į tvarumą yra itin aktualus. Norime, kad tvarumas būtų atspindimas visuose įmonės procesuose – pradedant tiekimu, baigiant gamyba ir logistika. Upių transportas padeda mums optimizuoti krovinių maršrutus, naudoti aplinkai draugiškas transporto priemones ir mažinti bendrą įmonės generuojamą CO2 pėdsaką“, – sako UAB „Kaunas Metal“ vadovas Robertas Buckus.
Jo teigimu, skaičiuojant energijos sąnaudas pervežti vienai tonai krovinio, vidaus vandenų transportas išskiriamas kaip vienas iš efektyviausių logistikos būdų. Dėl to, metalo gaminius gaminanti įmonė pasirinko transportuoti žaliavas Nemunu iš Klaipėdos uosto į savo gamyklą Kaune.
Jam pritaria ir bendrovė „Milsa grupė“, kuri apie planus gabenti savo krovinius Nemunu, svarstė jau nuo 2023 m. pradžios. Kadangi bendrovė užsiima kasyba ir nuolat gabena sunkius ir birius krovinius, galimybė plukdyti juos pigiau upe nuo Kauno iki Klaipėdos, pasirodė itin viliojanti.
„Džiaugiamės, kad mūsų planai virto realybe ir turime naują galimybę transportuoti krovinius Nemunu, tai leidžia patogų pervežimą maršrutu Kaunas – Klaipėda. Mūsų paskaičiavimais, vandens transporto būdu gabenant krovinį, į aplinką išmetama 2 kartus mažiau CO2 nei transportuojant jį sunkvežimiais. Savo veiklos procesuose skatiname tvarius sprendimus, todėl ir toliau ketiname krovinius iš Kauno gabenti didžiausia Lietuvos upe – Nemunu“, – sako „Milsa grupė“ vadovas Mantas Makulavičius.
Šių metų pradžioje net 850 tonų UAB „Serfas“ armatūros krovinys iš Klaipėdos jūrų uostą Nemunu buvo atplukdytas į Kauno Marvelės krovininę prieplauką. Tai buvo sėkminga šalių bendradarbiavimo pradžia.
„Tikime, kad ir ateityje pavyks toliau tinkamai organizuoti krovinių gabenimą vandens keliu, krovos darbus bei kitas operacijas. Tai suteiktų galimybes krovinių kiekį padidinti keleriopai bei užtikrinti stabilų krovinių srautą. Stengiamės prisidėti prie CO2 mažinimo, nes tvarumo didinimas yra vienas iš įmonės keliamų tikslų. Džiaugiamės, kad ilgus metus pamiršta laivininkystė Nemunu vėl atgyja, suteikia naujas krovinių gabenimo galimybes, supaprastina stambių, didelių ar negabaritinių krovinių gabenimą bei mažina transporto srautus keliuose - teigia „Serfas“, vienos didžiausių, virš 30 m. Lietuvoje veikiančios įmonės, užsiimančios juodųjų metalų bei statybinių medžiagų pardavimu Lietuvoje ir už jos ribų bei gaminančios įvairius statybinius armatūrinius gaminius, logistikos vadovas Marius Ušeckas.
2023 m. vasarą sėkmingai užbaigtas vienas iš svarbiausių strateginių projektų – užtikrintas reikalingas Nemuno žemupio vandens kelio gylis ir pilnai atvertas krovininei laivybai. Sudarytos galimybės nemažą dalį keliais vežamų krovinių perkelti į upių transportą, teikti pigesnes ir draugiškesnes aplinkai krovinių gabenimo paslaugas bei sumažinti sunkiojo transporto dalį automobilių keliuose. Europoje upių laivyba yra itin populiari – taip mažėja sunkiojo krovininio transporto judėjimas, lėtėja kelių nusidėvėjimas, patiriama mažesnė aplinkos tarša ir didėja saugumas keliuose.