2024 m. kovo 10 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Šiandien, kovo 10 d., prasidėjusioje pavasario sesijos pirmajame posėdyje svarbiausius sesijos darbus apžvelgė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vyriausybės iniciatyvas pristatė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, savo teikiamus projektus – Seimo frakcijų atstovai.
Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, aptardama pavasario sesijos darbus, pažymėjo, kad kruopščiai įvertinti, atsakingai apsvarstyti projektus, suderinti juos tarpusavyje ir su valstybės finansinėmis galimybėmis bei priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius Lietuvos gyventojų interesus, bus pagrindinis iššūkis ir bendras tikslas šioje Seimo sesijoje.
„Senų grėsmių ir naujų iššūkių pasaulyje reikia veikti ir drąsiai, ir apdairiai. Privalome pasirinkti tinkamus prioritetus, tarp kurių visokeriopas valstybingumo, nacionalinio saugumo stiprinimas turėtų būti svarbiausias“, – sakė Seimo vadovė.
Pasak Seimo Pirmininkės, šioje sesijoje matysime ne vieną iniciatyvą, susijusią su nacionalinio saugumo reikalais, tarp jų – ekonominiu, energetiniu saugumu, užtikrinančiu stabilų šalies ūkio vystymąsi, taip pat ir su socialiniu saugumu ir su pasitikėjimo valstybe užtikrinimu. „Diskutuosime ir ne mažiau aktualia tema, tiesiogiai susijusia su gynybos finansavimu. Nesuklysiu pasakiusi, kad tai klausimas, svarbus kiekvienam savo kasdieniu darbu kuriančiam ir ateityje kursiančiam mūsų visų valstybę“, − pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė nacionalinio saugumo srityje išskyrė teikiamą Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektą. Anot jos, Seimo patvirtinta programa taps pagrindu įgyvendinti ilgalaikius Lietuvos kariuomenės kovinės galios stiprinimo projektus, įskaitant naujo struktūrinio vieneto divizijos sukūrimą ir jos aprūpinimą šiuolaikine ginkluote bei įranga. „Taip pat siūloma išdėstyti Karo prievolės įstatymą nauja redakcija, kuria siekiama stiprinti visuomenės parengimą ginkluotai krašto gynybai, didinti aktyviojo personalo rezervo skaičių, kartu sukuriant teisines prielaidas palaipsniui pereiti prie visuotinio šaukimo. Siūlymas keisti Karo padėties įstatymą grindžiamas poreikiu reglamentuoti karo komendantūrų instituciją su patvirtinta struktūra. Įstatymo priėmimas padėtų įgyvendinti visuotinės gynybos principą ir sukurti efektyviai veikiančią užnugario sistemą“, − pristatydama teisėkūros iniciatyvas kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip pažymėjo Seimo Pirmininkė, intensyvi darbotvarkė numatyta ir parlamentinės kontrolės srityje. „Išskirčiau numatomus svarstyti ES gynybos pramonės stiprinimo, gynybos pramonės plėtros Lietuvoje, migracijos procesų Lietuvoje tobulinimo, kibernetinio saugumo Lietuvoje stiprinimo, civilinės saugos (priedangų ir slėptuvių) klausimus. Ypatingas dėmesys vykdant parlamentinę kontrolę bus skiriamas ir lošimų sektoriaus reguliavimo tobulinimui“, − sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo vadovė taip pat patvirtino, kad turės būti koreguojamas Pensijų kaupimo įstatymas po to, kai Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šis įstatymas ta apimti, kuria nenustatoma teisė pensijų fondo dalyviui dėl svarbių priežasčių nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, prieštarauja Konstitucijai.
Pristatydama Vyriausybės siūlomas iniciatyvas Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė pažymėjo, kad be galo svarbi diskusijų dimensija bus saugumas plačiąja prasme, ne tik krašto gynyba, bet ir kiti aspektai.
Pasak jos, Seimui jau yra pateiktas tiek šaukimo sistemos tobulinimas, tiek ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto pratęsimas, taip pat bus pateikti pasiūlymai dėl Kibernetinio saugumo įstatymo naujos redakcijos, principinė kariuomenės struktūros, Visuomenės informavimo įstatymo, kuriuo būtų pratęsiamas rusiškų ir baltarusiškų kanalų retransliacijos draudimas, Civilinės saugos ir stiprinimo plėtros programos, kurioje būtų suplanuoti ilgamečiai žingsniai užtikrinant efektyvius pajėgumus veikti krizių, ekstremalių situacijų, mobilizacijos ir kitomis ekstremaliomis sąlygomis.
Vyriausybės vadovė tarp itin aktualių klausimų išskyrė energetinę nepriklausomybę, kuriai skirtų teisės aktų šioje Seimo sesijoje taip pat bus nemažai. „Šioje sesijoje pateiksime Nacionalinę energetinės nepriklausomybės darbotvarkę, kurioje bus siekiama užfiksuoti naujus, dar ambicingesnius Lietuvos energetikos tikslus – iki 2050 metų pasigaminti 100 proc. švarios energijos ir tapti visiškai nepriklausoma valstybe kartu užtikrinant energetikos išteklių prieinamumą vartotojams, saugią ir patikimą infrastruktūrą ir kuriant naują energetikos pramonę Lietuvoje“, − pabrėžė I. Šimonytė.
Po pristatymo už Seimo nutarimo projektą (Nr. XIVP-3512) balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 47 parlamentarai. Po sesijos darbų programos pateikimo projekto svarstymas vyks Seimo komitetuose ir frakcijose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti kovo 14 d.
Išsamesnė informacija apie VIII (pavasario) sesijos darbus skelbiama Seimo svetainėje.
Pavasario sesijos darbų programos projekte – daugiau kaip 430 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 89, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 7, Seimo nariai (frakcijos) – 228 teisės aktų projektus. Dalis į darbų programą įrašytų projektų jau yra pateikti ankstesnėse sesijose ir bus tęsiamas tolesnis jų svarstymas.