Ponios ir ponai,

pastaraisiais metais dažnai girdėdavome žodį „neapibrėžtumas“. Šiandien neapibrėžtumą keičia karas. Rusijos agresijos karas prieš nepriklausomą Ukrainą.

Šis karas vyksta ne kažkur toli nuo mūsų. Ir iš tikrųjų jis nėra vien tik apie Ukrainą. Šis karas taikosi į mus visus.

Rusija siekia sutrypti pamatus, ant kurių laikosi mūsų tautos, mūsų saugumas ir gerovė – laisvę, demokratiją ir teisinę valstybę. Rusija siekia nuversti JAV iš laisvojo pasaulio lyderės pozicijos, suskaldyti mūsų bendruomenę, pasėti nepasitikėjimo ir konfliktų, sukurti naują baime ir jėga pagrįstą pasaulio tvarką.

Siekdama šių tikslų, Rusija pažeidžia visus tarptautinius susitarimus ir įsipareigojimus, kelia ultimatumus NATO ir JAV, kišasi į Sahelio, Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos konfliktus ir ten sėja chaosą. Tai veda prie vis kruvinesnių karų ir griežtėjančios diktatūros Rusijos viduje.

Didžiausia klaida būtų manyti, kad Putino Rusiją galima sutramdyti darant teritorines nuolaidas. Ne, platesnio masto karo Europoje nepavyks išvengti tyliai sėdint ir nestabdant kraujo praliejimo, kurį Rusija vykdo Ukrainoje.

Kaip Čekoslovakija nepatenkino Hitlerio, taip ir Ukraina nepatenkins Putino. Nepatenkins jo ir Baltijos šalys ar Lenkija. Šiuo metu nė viena Europos valstybė nėra saugi!

Jei atsirastų manančių, kad demokratijos salą galima apsaugoti po branduolinių ginklų skėčiu, klausiu: kaip gyventų ir kokią ateitį turėtų ši sala, apsupta tironijos vandenyno?

Jei nesugebėsime sustabdyti Rusijos agresijos Ukrainoje, Rusija ims dar labiau demonstruoti savo galią Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Ir kiti supras, kad jėgos naudojimas prieš Vakarų interesus duoda rezultatų. Mūsų saugumo kaina padidės. Ji gali tapti nepakeliama.

Vladimiras Putinas tvirtai pasuko Rusiją karo keliu, taip apibrėždamas jos artimiausios ateities trajektoriją ir parodydamas tikruosius ketinimus. Visi tie Rusijos pasiekimai, jos nebaudžiamumas ir išryškėjęs laisvojo pasaulio neryžtingumas pakurstė V. Putino ambicijas bei paskatino jį siekti daugiau.

Vos prieš porą savaičių, duodamas interviu Tuckeriui Carlsonui, V. Putinas atvirai teisino nacistinės Vokietijos agresiją. Dmitrijus Medvedevas, buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas, atvirai grasina ukrainiečių tautos genocidu. Branduolinio sunaikinimo grasinimais kitoms valstybėms – tiek branduolinėms, tiek ir nebranduolinėms – svaidomasi iš įvairių Rusijos vadovybės sluoksnių. Tiesą sakant, tokie grasinimai tapo beveik kasdienybe.

Tačiau šių pareiškimų nederėtų vertinti paviršutiniškai ar ignoruoti. Šią klaidą jau esame padarę anksčiau. Šie grasinimai taip pat neturėtų įvaryti mums baimės ar paralyžiuoti mūsų veiksmus. Priešingai – jie mus turėtų mobilizuoti.

Kartu mes esame stiprūs – bendrai paėmus, Vakarų šalių ekonomika yra daugiau nei 20 kartų didesnė nei Rusijos. Bendros visų sąjungininkių išlaidos gynybai yra tris su puse karto didesnės nei Rusijos ir Kinijos kartu sudėjus. Mūsų turimos technologijos yra pranašesnės už agresoriaus technologijas.

Taigi akivaizdu, kad mums trūksta ne pajėgumų. Mums reikia stiprinti tinkamą grėsmių vertinimą ir valią veikti. Turėtume nustoti patys sau brėžti raudonas linijas. Mums reikia stiprios ir drąsios lyderystės, kuri atvertų naujus horizontus. Kaip sakė Prezidentas Emmanuelis Macronas, žaidime dėl mūsų laisvės negalime išleisti iš rankų nė vienos kortos. Bet svarbiausia – drąsias vizijas ir žodžius turi papildyti drąsūs darbai.

Rusija nesustos. Ją galima tik sustabdyti. Mums reikia sustabdyti Rusiją Ukrainoje – ir tai padaryti kuo anksčiau. Nes kuo ilgiau užtruksime, tuo brangiau mums visiems tai kainuos.

Padėti Ukrainai laimėti – padaryti taip, kad ji laimėtų – reiškia pagaminti pakankamą kiekį šaudmenų, ginkluotės ir įrangos, ir ją laiku visu tuo aprūpinti.

Ir tai yra našta, kurią galime prisiimti. Mums tik reikia daugiau investuoti. Lietuva gynybai skiria 2,7 proc. BVP – šis skaičius dar augs. Raginame visus sąjungininkus taip pat didinti išlaidas gynybai. Užtikrinti finansai ir ilgalaikiai pirkimų planai turėtų paskatinti mūsų pramonę.

Mums taip pat reikia stipresnio postūmio iš ES – Europos gynybos pramonės strategija yra sveikintinas žingsnis į priekį. Mums reikia, kad Europos investicijų bankas išplėstų savo veiklos sritį ir pagerintų mūsų gynybos pramonės įmonių galimybes gauti finansavimą.

Turime gaminti daugiau. Ir turime teikti pirmenybę Ukrainai. Daugiau nebegalime gyventi taikos režimu. Taika gali greitai virsti konfliktu, jei nebūsime pasiruošę. Todėl visų mūsų interesas – teikti pirmenybę šaudmenų ir ginklų tiekimui Ukrainai ir Europos šalims. Parama Ukrainai nėra labdara. Tai investicija į mūsų pačių saugumą!

Negalime rizikuoti, kad Ukraina pralaimėtų šį karą, nes su tuo susijusios išlaidos būtų daug didesnės nei bet kokia dabartinė galima nauda ar sutaupytos lėšos. Kaip mums pavyko susidoroti su COVID-19 keliamais iššūkiais, taip galime susidoroti ir su Rusijos grėsme.

Siekdami šio tikslo, turime daugiau bendradarbiauti. Turime panaudoti visus turimus išteklius, įskaitant intelektinius, kad pasiektume geresnių rezultatų.

Po kelių minučių atidarysiu Lietuvos ir Prancūzijos gynybos pramonės forumą. Jame dalyvaus įmonės iš Lietuvos, kurių produkcija sėkmingai išlaikė karo Ukrainoje išbandymą, ir kitos bendrovės, kupinos naujų idėjų ir atviros bendradarbiavimui. Kviečiu visus pasinaudoti šia galimybe.

Gerbiamieji,

kartu galime sukurti atsaką grėsmei, su kuria susiduriame visi. Ir aš tvirtai tikiu, kad Paryžiaus gynybos ir strategijos forumas svariai prisidės prie šios kilnios užduoties.

Linkiu šio forumo dalyviams sėkmės. Linkiu mums visiems taikos, laisvės ir demokratijos Europoje!