Pokalbis su LŽŪKT Kupiškio r. biuro vadove Aušra Petronyte apie rajono ūkininkams aktualius dalykus ir galimybes rasti atsakymus į kylančius klausimus.

Kokia jūsų biuro komanda? Kuo galite pasidžiaugti?

Šiandien biure darbuojamės aštuoni. Džiugu, kad galime teikti visas paslaugas. Klientų ūkių finansinę apskaitą tvarko konsultantės Giedra Čepelienė, Vilma Gaidienė, Dalia Mulokienė.  Joms padeda apskaitininkė Justina Kvietkauskienė. Augalininkystės klausimais konsultuoja ir paslaugas teikia agronomai Gintas Jakštonis,  Robertas Montvilas. Dėl darbų saugos klientai kreipiasi į konsultantą Ivaną Rotkiną. Aš teikiu verslo ekonomikos paslaugas.

Dar galime pasiūlyti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos mobilios gyvulininkystės laboratorijos, Miškininkystės biuro specialistų, taip pat laboratorijos, kurioje atliekami dirvožemio, vandens, nuotekų ir kt. tyrimai, paslaugas.

Džiugina ir tai, kad darniai sutariame su rajono savivaldybės vadovais, žemės ūkio skyriumi, ūkininkų sąjunga.

Šiuo metu intensyviai pasirašote sutartis su klientais. Kurios paslaugos populiariausios? Kas lemia jų populiarumą?

Šiuo metu populiariausia finansinė apskaita. Žmonės kreipiasi ir dėl augalininkystės konsultacijų, ūkiams privalomų žurnalų pildymo paslaugos.

Padėjome pildyti paraiškas konsultavimo paslaugoms. Užpildėme daugiau nei 20. Manau, kad visiems besikreipusiems pagal išsakytus poreikius galėsime ką nors naudingo padaryti.

Dabar dirbame su Žemdirbių konsultavimo projektu. Matau, kad ūkininkams reikia žinių apie  deklaravimo naujoves, ekoschemas, naudingą deklaravimo pasirinkimą. Juk jie turi būti pasiruošę iš anksto. Domimės, gilinamės, kad suteiktume patikrintų nešališkų žinių ir neliktų baltų dėmių, o žmogus galėtų teisingai pasirinkti.

Ką biuras gali pasiūlyti rajono gyvulininkystės ūkių šeimininkams?

Gyvulininkams pasiūlau mobiliosios gyvulininkystės laboratoriją. Bėda ta, kad gyvulininkų, dirbančių pieno ūkiuose, mažėja. Sensta ūkininkai, o jaunimas nenori pieninės gyvulininkystės. Neseniai buvo atėjęs jaunas ūkininkas, norintis pasinaudoti ES parama, bet galvoja apie mėsinius. Paramos taisyklių jauniesiems dar nėra. Patariau, kad svarbiausia nesieti gyvulių su kažkuo iš artimųjų, kai būtų jo gyvuliai, atskirti, turėtų patalpą jiems laikyti. Eina jaunimas kita linkme, nežiūrint to, ir jiems taip pat galima pasiūlyti mobilią gyvulininkystės laboratoriją, kad pašarus išsitirtų, ar kitus naudingus tyrimus atliktų.

Esate daug patirties turinti ekonomikos konsultantė. Ką patartumėte rajono ūkininkams, galvojantiems apie ES paramą?

Ką tik užbaigiau labai sunkų ekonomikos etapą. Jaunųjų net 9 verslo projektus. Paramą nėra taip sunku tinkamai pasiimti, bet ją gavus reikia viską įvykdyti, ką planuoji.

Buvo pagalbos atėjusi ūkininkė, kuriai verslo planą rengėme ne mes. Jai garantavo, kad gaus 100 procentų. Varneles sudėti plane nėra labai sudėtinga, bet važiuoja agentūra ir klausia, kaip tai darysi. Čia ir prasideda problemos. Rengę verslo planą palieka ūkininką toliau viską pačiam daryti, o mes savų nepaliekame. Viską iki paskutinio mokėjimo prašymo padarome ir drauge džiaugiamės, kad pavyko, kas buvo planuota.

Štai jums pavyzdys – ūkininkė nusprendė auginti grybus, įsigijo rąstelius. Tik trūksta VED. Po reorganizacijos dėl to reikia kreiptis į Žemės ūkio duomenų centrą, o situacija tokia, kad  tenka laukti vos ne mėnesį ir gauti atsakymą, kad „mes labai užsiėmę“. Palaukite, bet juk visur yra terminai, mokėjimo prašymų pateikimas. Siuntėme nuotraukas, reikalingus priedus, ir visą savaitę mums malė galvą, kad negavo nuotraukų, negavo dokumentų.

Susiskambinau su Nacionaline mokėjimo agentūra, viską ten nusiuntėme įrodydami, kad turime reikalingus dokumentus, nuotraukas. Paprašiau, kad patys išsiaiškintų su Žemės ūkio duomenų centru. Vakar labai apsidžiaugiau, kai po pietų gavau perskaičiuotą VED. Ūkininkė padėkojo už gerą naujieną.

Apsidžiaugi dėl smulkmenų, bet jos duoda viltį, kad viską padarėme taip, kaip reikia. Ekonomisto darbas yra toks. Ne tik, kad parengti verslo projektą, bet kaip padaryti, kad viskas, kas suplanuota, būtų įgyvendinta.

Šiandien atėjęs jaunas žmogus sakė, jei eis į paramą, pirks mėsinius gyvulius, nes kaip įgyvendins projektą, jei investuos į techniką. Pritariu jam. Tie dalykai labai reikšmingi.

Dabar bandysiu naują kryptį. Biržų ūkininkas prašė parengti verslo planą vietos veiklos grupei. Nebegąsdina jau niekas, net įdomu. Keičiasi verslai, atsiranda nauji, netradiciniai dalykai. Iššūkis, tik darysime ir padarysime.

Mes skiriamės iš visų kitų, nes per 30 darbo metų jau tvirtai laikome savo vėliavą, garantuojame saugumą, kokybę ir tuo galime didžiuotis. Esame matomi ir žinomi. Galbūt tai ir lemia labai draugišką bendravimą su Nacionaline mokėjimo agentūra. Pasitardami mokomės vieni iš kitų.

Ką dar svarbaus norėtumėte pasakyti savo krašto ūkininkams?

Ūkininkams linkiu sveikatos, jauniems – noro tęsti tėvų darbus ar kurti savo ūkius. Juk ūkininkų darbai labai svarbūs.

Kupiškin atvykęs Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Lietuvoje atsitikus globaliniams įvykiams, kurie žeidžia valstybę, mums reikia turėti maisto 36 valandoms. Drauge su savo klientais esame atsakingi už tą sritį, kur reikia ir turime daryti. Čia nėra, kad nupirkau–pardaviau. Tad gyvenkime, dirbkime ir būkime naudingi.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta Dalia Abarienė