2024 m. kovo 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Daugiau kaip metus trukęs intensyvus svarstymų, vertinimų ir tyrimų laikotarpis baigėsi, kai Seimo Ateities komitetas praėjusį penktadienį (kovo mėn. 15 d.) vienbalsiai patvirtino Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo“ projektą. „Šiuo nutarimu atveriamas naujas etapas, žymintis Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų raidos modernizaciją, pertvarkos principus ir kryptis, kurie šiame turbulentiškame didėjančio neapibrėžtumo ir konfliktų pasaulyje suteiks postūmį didinti šalies konkurencingumą, atsparumą ir saugumo spartą“, – teigė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) politikos krypčių rengimas vyko lygiagrečiai su Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ darbais ir dabar taps Vizijos  įgyvendinimo sudėtine dalimi. Be realios pertvarkos MTI srityje būtų sunku įsivaizduoti Lietuvos ateities kūrimą. Tik naujas konceptualus požiūris į MTI sričių viešąjį valdymą, veiklos suderinamumą su politikos priemonėmis galėtų užtikrinti šalies MTI plėtros veiksmingumą Europos ir pasaulio konkurenciniame kontekste. Naujų MTI politikos principų nustatymas buvo suformuluotas kaip svarbiausias uždavinys. Kartu įgyvendina Technologijų ir inovacijų įstatymo nuostata, kurioje numatyta, kad ,,mokslo, technologijų ir inovacijų politikos vystymosi kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus“. Dėl to Seimo valdybos sudaryta kompetentingų ekspertų darbo grupė parengė aprašą dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos krypčių, kurios taps svarbiausiu Lietuvos ateities socialinių ir ekonominių pokyčių katalizatoriumi.

Seimo Ateities komiteto patvirtintas dokumentas – didžiulio darbo rezultatas, kurį atliko iš parlamentarų, ekspertų, suinteresuotųjų ir mokslo institucijų, tiesiogiai už MTI plėtrą atsakingų ministerijų atstovų suburta autoritetinga darbo grupė. Darbo grupės vadovas – prof. R. Lopata, o koncepcijai rengimo ideologiją rengė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Artūras Žukauskas. Prie šio dokumento rengimo ir svarstymo itin aktyviai dirbo Gintaras Vilda (Lietuvos pramoninkų konfederacija), prof. Gintaras Valušis (Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacija RTO), dr. Eugenijus Stumbrys (Lietuvos mokslo taryba), dr. Rasa Kulvietienė (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija) ir daugelis kitų darbo grupės narių ir suinteresuotų organizacijų ekspertų.

Naujas požiūris į Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos formavimą remiasi globalių pokyčių prielaidomis, kai didėjanti technologinė priklausomybė, darbo rinkos pokyčiai dėl automatizavimo ir dirbtinio intelekto bei sparčiai besikeičiančios informacijos sklaidos ir komunikacijos aplinkos pasekmės kelia naujus iššūkius Lietuvos politinei, socialinei ir ekonominei raidai, reikalauja inovatyvių politinių sprendimų, jau nekalbant apie nacionalinės raidos ir saugumo stiprinimo alternatyvas. Pirmiausias reikalavimas – transformuoti Lietuvos švietimo sistemos paradigmą į žinojimo kūrėjų ir darbuotojų rengimą, pabrėžiant aukščiausios kvalifikacijos talentų ugdymą. Tai yra pagrindas realiai įgyvendinti proveržį pereinant prie žinojimo visuomenės principų įtvirtinimo šalies gyvenime ir plėtojant inovacijų ekonomikos struktūras. Brandžios žinojimo aplinkos, naudojančios įvairius, pirmiausia – skaitmeninius, informacijos, duomenų, kultūros ir patirties išteklius, yra svarbiausia prielaida modernizuoti darbo procesus naujiems aukštos pridėtinės vertės produktams ir paslaugoms kurti. Žinojimo visuomenės plėtra vyksta žinojimo darbuotojams įsiliejant į verslo ir viešąjį sektorius, rengiant talentus aukštosiose mokyklose ir studentams įsitraukiant į aukšto lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklas. MTI strateginė plėtra traktuojama kaip horizontalus prioritetas, jungiantis visuotinį skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos poveikį šalies ir visuomenės gyvenimo transformacijai. Naujai apibrėžiamas ir konkurencingumas, suprantamas kaip inovacijų efektyvumo ir visuomenės produktyvumo didinimo veiksnių visuma, leidžianti sukurti didžiausią įmanomą pridėtinę vertę jungiant visus potencialius socialinius, ekonominius, kultūrinius, politinius ir kitus veiksnius bei išteklius, taip pat efektyvias jų organizavimo, technologinio įgyvendinimo ir vadybos formas.

Šiame MTI politines kryptis apibrėžiamame dokumente įvertintos didžiausią potencialą turinčios sritys ir jų tolesnio vystymo perspektyvos. Ne mažiau svarbu ir tai, kad akcentuojamas MTI ir socialinių bei humanitarinių mokslų vienovės suvokimas, kai suliejamos socialinės kūrybos idėjos ir jų technologiniai sprendiniai, socialiniai žinojimo kontekstai, jungiantys kolektyvinę patirtį, kultūrą, mokslą, kūrybines ir estetines raiškas, gyvenimo būdą, duomenų ir informacijos išteklius. Visa tai yra pagrindas siekti ekonominio klestėjimo ir socialinės gerovės tikslų. Dokumente pabrėžiama būtinybė tobulinti sumaniosios specializacijos strategijas, kurios turi būti nukreiptos į nepaliaujamą socialinės kūrybos, socialinės raidos vizijų ir tikslų bei socialinių inovacijų kūrimą skaitmenizacijos ir žaliųjų technologijų kūrimo bei įgyvendinimo sąlygomis, taip pat išskirtinį vaidmenį regioninei plėtrai.

Dar vienas svarbus akcentas – siekis peržiūrėti MTI statistikos vertinimo rodiklių metodus, siekiant užtikinti tokias mokslo, verslo ir visuomenės bendradarbiavimo formas, kurios skatintų verslo ir visuomenės struktūras, kuriančias aukščiausią pridėtinę vertę ir pasižyminčias didžiausiu produktyvumu. Čia lemiami veiksniai yra žinojimo potencialo ir žmogiškojo kapitalo plėtra, inovatyvių aukšto produktyvumo sektorių ir ekosistemų plėtra, mokslo ir verslo bendradarbiavimo efektyvumas, inovacinės veiklos masto didėjimas, įsitraukimas į pasaulio, Europos (ES) ir kitas pažangiąsias mokslo ir pramonės ekosistemas. Specialus dėmesys skiriamas ir intelektinės nuosavybės gausinimui bei efektyvioms organizavimo formoms, taip pat naujų inovacinės veiklos modelių taikymui, prioritetų tikslinimo ir finansavimo principų tobulinimui, žinių ir technologijų perdavimo veiksmingumo klausimams. Ypatingas dėmesys skiriamas socialinio ir humanitarinio žinojimo didinimui, suprantant jo vertę šiuolaikinėmis visuomenės raidos sąlygomis.

Visi šie pokyčiai, kurie atsispindi šio dokumento struktūroje sukuria prielaidas radikalioms permainoms, atsižvelgiant į ateities tendencijas ir globaliame pasaulyje. Apraše numatytas Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikių politikos vystymosi krypčių modeliavimas numatantis galimybę lanksčiau ir efektyviau siekti strateginių šalies plėtros ir darnios raidos tikslų bei tinkamam šalies pozicionavimui tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo sistemoje, pagrįstoje ilgalaikiu Lietuvos socialiniu, ekonominiu vystymusi ir konkurencingumu, nacionalinės inovacijų ekosistemos plėtra.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. raimundas.lopata@lrs.lt

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuras:

Arūnas Augustinaitis, tel. (8 5) 209 6892, el. p. arunas.augustinaitis@lrs.lt

Miglė Paulauskė, tel. (8 5) 209 6894, el. p. migle.paulauske@lrs.lt