Toks leitmotyvas skambėjo kovo 18 dieną Valstybinėje miškų tarnyboje vykusios apskritojo stalo diskusijos „Dabartinė Lietuvos situacija skaitmenizuojant miškų informaciją bei sprendimų priėmimą ir kas laukia ateityje“ pranešimuose. Mokslo, verslo ir valdžios institucijų atstovai iš Švedijos bei Lietuvos diskutavo, kaip sukurti vieningą Lietuvos, o gal net ir visų Baltijos šalių informacinę sistemą, kuri apimtų visą informaciją apie miškus, jų valdymą bei naudojimą.
Pranešėjai iš Linnaeus (Švedija), Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų bei iš Valstybinės miškų tarnybos pristatė Lietuvos ir Švedijos situaciją miškų informacijos skaitmeninimo srityje, kalbėjo apie miškų informacijos skaitmeninimo problemas ar iššūkius, apie tai, kokiomis formomis ir temomis būtų poreikis bendradarbiauti ateityje su kuriamu Forest 4.0 kompetencijų centru.
Buvo akcentuota, kad besikeičiantys sektoriaus dalyvių bei valstybių poreikiai miškų srityje reikalauja inovatyvių sprendimų. Duomenys apie miškus bei nuolatinius jų pokyčius turi keltis į skaitmeninę erdvę, kad operatyviau patenkintų ne tik šalių medienos pramonės ar energetikos poreikius, bet ir bioįvairovės saugojimo, ekologinius poreikius.
Valstybinės miškų tarnybos, kurioje ir vyko renginys, direktoriaus pavaduotojas dr. Albertas Kasperavičius pristatė susirinkusiesiems Lietuvos miškų valdymo sistemą, statistinius Lietuvos miškų duomenis bei nacionalinę miškų inventorizaciją, kurios pagalba šie duomenys ir yra surenkami. A. Kasperavičius akcentavo, kad Lietuvos miškai naudojami tvariai ir kad valstybė siekia subalansuoto, visų visuomenės grupių poreikius tenkinančio miškų naudojimo. Pasak pavaduotojo, ateityje reikia gerinti miškų informacijos surinkimo efektyvumą, automatizuoti duomenų surinkimą miškuose ir miškų stebėseną, įdiegti dirbtinio intelekto sprendimus ir kitas priemones.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Gintautas Mozgeris pristatė Forest 4.0 projekto tikslus ir kuriamą kompetencijų centrą. Jis aptarė bendradarbiavimą modernizuojant Valstybinės miškų tarnybos vykdomą Nacionalinę miškų inventorizaciją (NMI) ir Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitą, padidintą dėmesį skiriant geografiniams ir nuotoliu būdu surenkamiems duomenims. Kaip vieną iš galimybių, profesorius pristatė galimybę miškų sektoriuje panaudoti švedų „Gaya“ sistemą, ją modernizavus Lietuvos nacionalinės miškų inventorizacijos surenkamais duomenimis ir pritaikius Lietuvos miškininkystės poreikiams.
Profesorius G. Mozgeris paminėjo ir kitus projektus, kurie vykdomi lazerinio skenavimo, dronų panaudojimo, modernios miškų inventorizacijos sistemos „Pseudolite“ tematikomis. Pristatė ilgalaikio monitoringo ir modeliavimo platformą, jau įdiegtą Aukštaitijos regioniniame parke, jame įsteigiant specialius bokštus miške išskiriamiems šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiams stebėti.
Švedijos Linnaeus universiteto docentas Arianit Kurti pristatė Švedijos miškų valdymo ir naudojimo sistemą bei akcentavo medienos atsekamumo svarbą. Pasak jo, universitete šiuo metu kuriami modeliai, kaip atsekti medžio kelią nuo jo nukirtimo iki panaudojimo galutiniuose gaminiuose. Pasak kolegos, duomenys – pagrindinis išteklius inovacijų diegimui miškų srityje.
Kaip vieną iš galimų sprendimų, kolega A. Kurti paminėjo skaitmeninio produkto paso sukūrimą. Pasak jo, toks pasas sukeltų tikrą revoliuciją baldų pramonėje, nes leistų matyti atsekamumo grandinę nuo medžio nukirtimo (kur, kada ir koks medis buvo nukirstas) iki baldo pagaminimo.
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius dr. Rytis Maskeliūnas – pristatė savo sukurtą „išmanųjį inkilą“, kuris leidžia realiuoju laiku stebėti jame gyvenančius paukščius, oro temperatūrą, drėgnumą bei kitus parametrus inkilo viduje ir galbūt net daryti išvadas, nuo ko priklauso vienokia ar kitokia paukščių elgsena. Kolegos iš KTU sakė, jog išmaniajam inkilui sukurti panaudojo įvairius jutiklius bei mobiliojo ryšio sprendimus.
Antrojoje dalyje renginio dalyviai vyko į Dubravos mišką, Kauno raj., kur buvo supažindinti su ūkininkaujamo ir neūkininkaujamo miškų pavyzdžiais bei Dubravos rezervatine apyrube. Parodyta, kokiu gali tapti neprižiūrimas miškas.
Taip pat dalyviams pristatyta Nacionalinė miškų inventorizacija, kuri, iš esmės, yra pagrindinis duomenų apie miškus surinkimo būdas. Lietuvos specialistų vykdomi miškų, medynų ir visų žemės naudmenų matavimai kolegoms iš Švedijos padarė didžiulį įspūdį. Jiems buvo parodyta, kaip Lietuvos specialistai matuoja visą augmeniją nustatytuose specialiuose plotuose – bareliuose, fiksuoja jos duomenis lauko kompiuteriuose, lygina su ankstesniųjų inventorizacijų duomenimis, vykdo dirvožemio pokyčių tyrimus ir t.t.
Renginys, kurį organizavo Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Švedijos Linnaeus universitetu ir Lietuvos Valstybine miškų tarnyba, vyko projekto „FOREST 4.0 Creation of the Centre of Excellence in Smart Forestry“ rėmuose. Projekto FOREST 4.0 tikslas – įkurti Kompetencijos centrą, kuris transformuotų miško aplinkos monitoringą, duomenų rinkimą ir analizę bei surinktų duomenų vertę.
Renginyje dalyvavo Švedijos Linnaeus, Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos universitetų mokslininkai, Švedijos interjero klasterio, vienijančio 116 pietų Švedijos baldų gamintojų, tiekėjų, institucijų ir savivaldybių, atstovai, Lietuvos skaitmeninių inovacijų centro ir klasterio „AgriFood Lithuania“, VĮ Registrų centro, UAB „Art21“ ir kitų organizacijų atstovai.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.