Akademikė, profesorė habilituota daktarė
SOFIJA KANOPKAITĖ
1926 m. kovo 3 d. – 2024 m. kovo 16 d.

Kovo 16 d., eidama 99-uosius metus, mirė žymi Lietuvos biochemikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, profesorė, Lietuvos mokslų akademijos narė Sofija Kanopkaitė.

Gimė 1926 m. kovo 3 d. Alionių k. (Širvintų r.). 1936 m. baigė Alionių pradžios mokyklos keturis skyrius. Jai labai patiko mokytis, tačiau kelerius metus neturėjo sąlygų tęsti mokslų, dirbo visus ūkinius darbus. Atsiradus galimybei, mokslus tęsė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje. Domėtis chemija pradėjo dar mokydamasi. 1952 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą, o jau 1955 m. Maskvos A. Bacho biochemijos institute apgynė biologijos mokslų daktaro disertaciją, 1968 m. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimo institute apgynė habilituoto daktaro disertaciją. 1957–1959 m. dirbo LMA Biologijos institute, jį pertvarkius 1959–1967 m. dirbo LMA Botanikos institute. 1967 m. įsteigus LMA Biochemijos institutą, S. Kanopkaitė vadovavo Mikroorganizmų biochemijos sektoriui, vėliau laboratorijai. 1990–1993 m. dirbo LMA Imunologijos instituto vyriausiąja moksline bendradarbe.

S. Kanopkaitė – pirmoji molekulinės vitaminologijos specialistė Lietuvoje. Svarbiausi jos moksliniai darbai – vitaminų kofermentų biosintezė ir cheminė sintezė, funkcijos, veikimo mechanizmas, jų santykis ir svarba nukleorūgštims, baltymams ir biopolimerų metilinimui ląstelėse. Paskelbė apie 300 mokslinių darbų, trijų išradimų autorė. Nuo 1974 m. – profesorė. 1972–1992 m. ir 1994–2000 m. – Lietuvos biochemikų draugijos pirmininkė. 1976 m. išrinkta Lietuvos mokslų akademijos nare korespondente, nuo 2011 m. – Lietuvos mokslų akademijos narė emeritė. Nuo 2000 m. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos narė. Per savo kūrybinį laikotarpį parengė didelį būrį mokslininkų. Jie dirba įvairiose mokslo srityse, dalis jų turi savo mokinių.

S. Kanopkaitė rašė: „Esu laimės kūdikis. Gyvenime buvo sunkių socialinių ir politinių situacijų, bet atsidurdavau nuoširdžių žmonių apsuptyje – nuo institutų, kuriuose dirbau, mokslinių bendradarbių iki vadovų ir savo artimųjų...“

Akademikė buvo nepaprasto darbštumo, pareigingumo, didelės erudicijos, reiklumo sau ir kitiems žmogus, pelnė visuomenės, kolegų, mokinių pagarbą bei padėką. Jos prasmingi darbai, šiluma ir meilė žmonėms liks visų ją pažinojusiųjų širdyse.

Lietuvos mokslų akademija šią skaudžią netekties ir liūdesio valandą reiškia nuoširdžią užuojautą šeimai bei artimiesiems.

Atsisveikinimas kovo 20 d. (trečiadienį) 9–14 val. laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ (Ąžuolyno g. 10, Vilnius).
Urna išnešama 14 val.
Laidojama Saltoniškių kapinėse.